Čedasuose iškilęs paminklas dydžiavyriams – bažnyčia po atviru dangum (foto) (0)

Lapkričio 15 dieną Čedasuose baigtas statyti paminklas, skirtas šio krašto didvyriams. Jo sumanytojas ir žuvusio partizano Antano Bliekos sūnus Izidorius Blieka asmeninėmis ir rėmėjų lėšomis bei pastangomis įgyvendino idėją įamžinti šio krašto partizanų atminimą. Prie sumanymo tiek darbais, tiek finansais prisidėjo kraštiečiai nuo Čedasų iki JAV.

Nei kelti, nei smerkti

„Vienas lauke – ne karys, be draugų ir bičiulių nieko nebūčiau padaręs. Su pertraukomis per vienuolika mėnesių pastatėme paminklą, pradėjome pernai liepą, o lapkričio viduryje užbaigėme. Jį skiriu visiems Čedasų krašto partizanams. Negaliu savo tėvo kelti į aukštybes ir negaliu smerkti buvusiųjų kitoje barikadų pusėje. Ne man spręsti, kodėl žmonės pasirinko vienokį ar kitokį kelią, todėl ir pastačiau tą skaldytų akmenų paminklą – bažnyčią visiems po atviru dangum, visai šalia neogotikinės Čedasų bažnyčios iš mūro ir akmenų“, – pokalbį pradėjo 81-erių I. Blieka, paminklo laisvės kovotojams iniciatorius, jo koncepcijos ir vizualikos autorius.

Saulutė primena kryžių

Nuo postamento į dangų šaunantis dailiai tašytų akmenų paminklas neturi lentelės su nužudytų partizanų pavardėmis nes, pasak pašnekovo, Panemunyje yra stelos su  įamžintomis visų šio krašto kovotojų pavardėmis, todėl kartoti jų ant šio paminklo jis nebematė prasmės.

Paminklą įprasminantis užrašas „Čedasų krašto didžiavyriams, paaukojusiems gyvybę dėl Tėvynės laisvės“ ir lotyniški Horacijaus žodžiai, reiškiantys „Garbinga ir malonu mirti dėl Tėvynės“, primena vardan ko šio krašto vyrai paaukojo savo gyvybes.

Jo viršuje – kalvio rankų darbo stilizuota saulutė, kaip sako pašnekovas, savotiškas kryžius – malda ir duoklė išėjusiems už mūsų laisvę.

Paminklas iškilo valstybinėje žemėje. I. Bliekos paminklo viziją nupiešė dailininkė Ilona Žilienė. Jį pastatė restauratorius Tadas Kavaliūnas, saulutę nukalė kalvis Juozas Taraila. Paminklinės lentos ir šaulių skydo autorius – Nerijus Pupšys.

Šventins per Petrines

Netoli paminklo įrengtas informacinis stendas. Dabar vietos gyventojai baigia rinkti statybines atliekas, grėbti šalia augančios liepos lapus. Artimiausiu metu planuojama atvežti žemių ir, jeigu leis orai, aplink jį esančios žalios vejos pakraščius intervalu – kas tris metrus, apstatyti dideliais akmenims. Tarp jų vėliau planuojama sodinti juodąsias pušeles.

„Atsiras ir trys suoliukai. Ant jų galės prisėsti visi – vienos spalvos ar trispalvis žmogus. Atsisėsti, pamedituoti, pamąstyti, prisiminti jaunystę, gražius darbus, o gal ir savo klystkelius. Apsivalyti ir išeiti švarus“, – kalbėjo I. Blieka.

Truputį pakrapins

Planuojama, kad paminklas partizanams bus šventinimas per Petrines, kitų metų birželio pabaigoje, kai Čedasuose vyks tradicinis kermošius, į kurį įprastai susirenka esami ir buvę šio krašto gyventojai, privažiuoja svečių. Iki to laiko dar liko pasirūpinti aplinka, apželdinti sodinukais ir pastatyti suoliukus bei stovą vėliavai. Teritorija prisižadėjo sutvarkyti Čedasų miestelio bendruomenė.

„Kol visa tai įvyks, kad paminklas per žiemą nestovėtų kaip laisvamanis, prašiau klebono, jog artimiausiu metu jį pašventintų. Tą darysime, kai tik aplink jį privešime žemių, o vasarą bus didžioji šventė. Per atidarymą bus išleistas albumas, kuriuo dabar užsiima istorikas Valius Kazlauskas“, – pasakojo I. Blieka.

„Aš jų nesapnuoju“

Devynerius metus su mama Sibire praleidęs čedasiškis tvirtino, kad dabar jo sąžinė rami, nes visa šeima: mama, tėtis, senelis ir močiutė, ramiai ilsisi Čedasų kapinėse.

„Mama už mane keliais metais vėliau grįžo iš Sibiro, mes su bobute parsiradome anksčiau, pabėgome. Mama pragyveno tik 38 metus, grįžusi mirė nuo džiovos 1957 metais. Suguldžiau visus Čedasų kapinėse. Visą gyvenimą svajojau atkasti tėvo, nužudyto 1946 metų rugsėjo 5 dieną, palaikus ir palaidoti kartu su šeima. Tą padariau 1989 metais. 1990-aisiais, kai dar gyvenau Kaune, Tremtinių sąjunga nusamdė lėktuvą, kuriuo skridau parsivežti senelio kaulų. Aš savo šeimos nesapnuoju, reiškia, padariau gerą darbą. Paminklas, labai dailus, net pats esu sujaudintas. Man priklauso prisidėti ir pensijos tikrai negaila tam išleistti, nes mano amžiuje pinigai jau nebeturi prasmės“, – pokalbį užbaigė buvęs istorikas I. Blieka.

Prisidėjo kas galėjo

Pasak Egidijaus Vilimo, Rokiškio rajono tarybos nario, kilusio iš šalia Čedasų esančio Papiškių kaimo, Zablačiaus vienkiemyje buvo nužudyti partizanai, apie kurių bunkerį pranešė išdavikai.

„Partizanai buvo nuvežti į Panemunį ir išniekinti prie bažnyčios, po to sumesti po Skaistės ežero ledu. Mes kreipėmės į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad surastų tuos palaikus ir identifikuotų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, I. Blieka surado tėvelio palaikus, juos identifikavo, palaidojo kapinėse, o prieš gerus metus jis iškėlė idėją statyti paminklą Čedasų krašto partizanams. Buvo rasta vieta, ėmėme ieškoti lėšų sumanymo įgyvendinimui“, – pasakojo E. Vilimas.

Kuriamas žemėlapis

Pinigus idėjos įgyvendinimui aukojo Čedasų bendruomenės nariai, Rokiškio krašto žmonės. Prisidėjo Lietuvos tremtinių sąjunga Rokiškio filialas, vadovaujamas Jūratės Čypienės, kurie paaukojo lėšų vėliavos įsigijimui.

„I. Bliekos idėja mane uždegė, nes man taip pat labai svarbus partizanų įamžinimas. Kadangi mano senelis Petras Nagelė buvo karys savanoris, dalyvavęs 1941 metų sukilime ir buvęs to partizanų būrio nariu“, – sakė E. Vilimas.

Akmenis paminklui dovanojo vietos ūkininkai, o pinigus aukojo ne tik vietos gyventojai, bet iš buvę čedasiškiai, kurie dabar išsibarstę po Lietuvą ir pasaulį. Žmonės skyrė įvairiausias sumas – ir kelis eurus, ir keletą tūkstančių.

„Pinigų reikėjo statybos darbams. Dar reikės ir partizanų palaikus identifikuoti. Tiesa, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre kuriamas interaktyvus žemėlapis, kuriame kitąmet kaip tik ant Petrinių atsiras ir Rokiškio krašto partizanų būrių buvimo vietos, mūsų partizanų vardai bei pavardės“, – sakė E. Vilimas.