Diskotekų su lietuviškomis dainomis organizatorius ir „Pravalturo“ vadovas V. Mikaitis: „Po Rokiškio ralio, čia buvo antras didžiausias judesys“ (0)

Kas yra „Pravalturas“ ir jo vadovas Vytautas Mikaitis gana sunku paaiškinti. Tiksliausia būtų
sakyti, jog tai iš absurdiškų dalykų virstanti komedija. Vadinamasis „direktorius“ socialiniuose
tinkluose dalinasi netikėčiausiomis situacijomis, į kurias pakliūva keliaudamas ne tik Lietuvoje, bet
ir užsienyje.

Šeštadienį, gruodžio 3-ąją, pub‘e „Karieta“, „Pravalturas“ atšventęs savo šeštąjį kelionių agentūros „Pravalturas“ gimtadienį, suorganizavo diskoteką, kurioje grojo tik lietuviška muzika. Apie tai ir daugiau Vytautas pasidalino su „Rokiškio sirena“ skaitytojais.

– Tikriausiai geriausiai esate žinomas iš Facebook puslapio „Pravalturas“. Šiemet švenčiate
jau 6-ąjį gimtadienį. Kaip viskas prasidėjo?

–  Šis puslapis atsirado tada, kai Facebook keldavau kažkokias juokingas situacijas iš kelionių, kurios pradėjo maišytis mano asmeniniame Facebook profilyje su kitomis naujienomis ir kitais klausimais. Tarkim „Kas važiuoja į Vilnių?“ ir t.t.. ar ten šiaip su kažkokiu įrašu, kuris ne į temą. Ta rimtoji dalis su ta nerimtąją susimiksuodavo ir galbūt kartais žmonės nebeatskirdavo kur čia rimta, kur čia juokaujama. Taigi, nusprendžiau, kad reikia turėti atskirą puslapį, kur kažkokie juokingi vaizdai iš kelionių būtų koncentruoti vienoje vietoje. Tarkim, pamatau kelionėse kokį tai absurdą, juokingas situacijas ar ženklus, pavyzdžiui, kelio, juokingus pavadinimus ir t.t.

Taip ir atsidaro puslapis, kur viskas būtų vienoje vietoje ir nesimaišytų su mano asmeniniu gyvenimu ir, kad žmonės atskirtų kur yra juokas, o kur jau ne.

Galvodavau ir apie pavadinimą, kaip čia jį sugalvoti, kad atitiktų visą tematiką. Tuo metu kaip tik su kolega Jonu iš „Basketnews“ keliavome Italijoje ir buvome užsisakę viešbutį prie pat arenos, nes Kauno „Žalgiris“ žaidė Milane ir Jonas man sako: „Va, užsakiau viešbutį prie pat arenos. Bus labai arti“. Ir viskas gavosi taip, kad tas viešbutis praktiškai matėsi nuo arenos, tačiau mes iki jo ėjome kokias 2 valandas, nes jis buvo už nepereinamos autostrados. Kai ilgai žingsniavome, pasakiau Jonui: „Na, čia kažkoks Pravalturas“. Taip atsirado ir pavadinimas, ir video iš tos kelionės, nes filmavau viską, kaip mes ėjome, lipome per griovius. Taip pat buvo ir iš anksčiau daug sukauptos medžiagos ir kažkaip norėjosi viską sudėti į vieną vietą. Dabar matote į ką viskas išaugo (juokiasi).

– Esate aplankęs daugiau kaip 70 šalių. Kokios situacijos pakliūva į „Pravalturo“ puslapį?

 – Pirmas video buvo, kai mes su draugu Kolumbijoje parodijavome tuo metu populiarų „Narcos“ serialą, tiksliau jo veikėjus Pablo ir kitus iš Amerikos žvalgybos. Sukūrėme parodiją, kuri iškart sulaukė nemažo susidomėjimo. Sakyčiau, kad tas žmonių skaičius taip po truputėlį, po truputėlį augo. Daugiausiai tai buvo žmonės, kuriems jau nuo pradžių labai patiko tai, ką dariau. Tai – neatsitiktinai užklydę žmonės, tokia organiška publika.

Prasilaužimu tapo keletas video. Vienas iš jų buvo „Šešėlių valdovas“, kuriame nufilmuota, kaip aš šoku su vaikais Tanzanijoje, oi, ne Ugandoje (juokiasi). Užsidėjau dainą ir šokau su jais. Tai tapo vienu kertinių kampų, padėjusių labai padidinti sekėjų auditoriją. Kitas video, kuris galbūt labiau padėjo žmonėms tiek atpažinti, tiek naudoti tam tikras frazes, kai su kolega Karoliu Tiškevičiumi sukūrėme video „Kaunas pila“. Kaune pylė didžiulė liūtis, o mes kitą dieną nufilmavome juokingą video, kuriame Kaunas pila. Tik kita prasme... (šypsosi)

Kita dalis, labai paspartinusi sekėjų augimą, yra „live“ diskotekos, kurios per karantiną sutraukdavo labai daug žmonių. Transliacijose būdavo apie 3 tūkstančius prisijungimų, paskaičiavau, kad vienu metu po 3 – 4 žmones žiūri. Tad, galima sakyti, kad kiekvieną savaitgalį pas mane prisijungdavo „Žalgirio“ arena (juokiasi). Tad sakyčiau, tokie buvo 3 svarbiausi šuoliai į žinomumą.

         Akimirkos iš kelionės Afrikoje V. Mikaičio asm. archyvo nuotr.

– Ar karantinas ir tapo lūžiu, kai „Pravalturas“ kalbėjo ne vien apie kelionių nesėkmes, bet ir
tapo lietuviškos, estradinės muzikos populiarintoju?

 – Aišku, daugeliui atrodo, kad tai ir buvo „Pravalturo“ pradžia, bet, tiesą sakant, jau ėjo ketvirti šios veiklos metai. Aš jau organizuodavau „Pravalturo“ gimtadienius, kurie ir buvo užuomazgos, va tokių balių, kuris ką tik vyko Rokiškyje. Iki tol jau buvau surengęs 3 gimtadienius.

Kaune jau vyko toks pats, kaip ir dabar per visą Lietuvą rengiami, tik aš pats negrodavau, nes tuomet dar kažkaip nebuvo tos idėjos, kad pačiam groti, tačiau muzika jau buvo į tą temą: „Balius“ koncertavo, Tomas Bagdonavičius. Tad iš esmės kryptis jau buvo į tą pusę, kur esame dabar, bet diskotekos padarė taip, kad ir pats imčiau groti. Tai buvo kelias link festivalio „Pravalfestas”, o žiemos metu, tai va į tokius vakarėlius, kaip šeštadienį pub‘e Karieta, Rokiškyje.

                                           Stop kadras iš nuotolinės diskotekos

– Kokie žmonės, kokia tikslinė auditorija seka visą jūsų veiklą ir susirenka į renginius?

 – Facebook duomenys rodo, kad tai – 25-35 metų amžiaus publika. Kas yra logiška, nes man pačiam nebe 25 metai, kad ten nepilnamečiai žiūrėtų (juokiasi). Šiaip gerą humoro jausmo turinti publika. Į kiekvieną balių ateina puikiai suprantantys, kas ir kodėl čia vyksta. Jei kai kas sako, kad čia nesąmonė, tai akivaizdu, kad greičiausiai užklydo ne ten. Tai yra toks kaip ir masinis reiškinys, tačiau tikrai neateina masė žmonių. Ateina labai suinteresuoti į tai, kas čia vyksta, suprantantys gerą humorą, smagiai leidžiantys laiką. Kiek yra buvę tokių vakarėlių, tai praktiškai incidentų visiškai išvengta. Atėjusieji vienam vakarui tampa viena didelė bendruomene, kuri žiauriai gerai leidžia laiką. Panevėžyje, kai dariau balių, nebuvo jokio incidento. Kas turbūt pagal statistikos protokolus, na, neįmanomas reiškinys. Kai savo festivalyje kartą nuėjau prie greitosios paklausti, kokia situacija, medikai sako: „Kaune bardų festivalyje daugiau būna incidentų“ (kvatoja). Šiaip žiauriai gera publika ir kol tai netapo tūkstantinėmis miniomis gyvo dalyvavimo, realu, kad taip ir liks. Tiek pagal pavadinimą, tiek pagal pateikimą, kas nėra susipažinę, įsivaizduoja, kad pas mus kažkas baisaus vyksta, tačiau tai yra visiškai atvirkštinis dalykas.

– Kaip apibūdintumėte reiškinį „Pravalfestas“?

– Po paskutinio festivalio, galiu sakyti, kad tam vakarui net „marozas“ tampa normalus. Tokia Pelenės istorija (juokiasi). Susirenka visa „chebra“ parai. Pamiršta savo kaukes, statusus ir bendra nuotaika sukuria giminės balių, kur atrodo visi yra pažįstami, nors realiai dauguma susitinka pirmą kartą. Kiekvienas gali ateiti prie bet kurio ir užmegzti pokalbį. Ten greit gali susirasti draugų, nes nėra susvetimėjimo, kaip kituose festivaliuose, kur atvažiuoja grupelės, tokios atskiros respublikėlės. Čia patenki į vieną vietą ir tampi viena bendra visuma, kaip tas burbulas, kuriame gali po vandenį vaikščiot su juo ir taip nusiridenti į tą vieną pusę (juokiasi).

 Akimirka iš festivalio „Pravalfestas“ V. Mikaičio asm. archyvo nuotr.

– Kitų metų festivalis jau planuojamas ar dar tik minčių stadijoje?

– Greičiausiai bus liepos 8 dieną, toje pačioje vietoje, Guostos sodyboje, Prienų rajone.

–Socialinėje erdvėje jūsų veikla yra vertinama dvejopai. Neigiamų komentarų yra daugiau ar
mažesnė dalis?

– Realiai 1-2 proc. neigiamų komentarų ir praktiškai aš žinau iš kur jie ateina. Tarkim, jei kuris jau tampa toks (video aut. past.) virusinis ir patenka į erdves, kuriose jis neturi būti. Žmogaus problema, kad jis pateko, ten kur jau netūrėtų būti (juokiasi). Tokie žmonės dažniausiai pradeda nesitvardyti ir jei jie toliau pila nesąmones, tai juos įspėju, kad jau gal laikas eiti geriau į kokį kitą kanalą ir ten putotis. (šypsosi). Apibendrinus, kas jau yra atėję, jie žino ko tikėtis ir tik suklaidinti socialinių tinklų vis dar rašo tuos komentarus.

– Galima teigti, jog „Pravalturas“ iš netikros kelionių agentūros tapo lietuviškos muzikos
populiarintoju. Kokia lietuviška daina nenutyla Jūsų automobilyje ar namuose?

 – Praeityje garsesnis atlikėjas „Dj Dalgis“, kuris dabar yra prikeltas į topus. Jei jau vienas didžėjus per „Granatų“ festivalį leido „Žalia siera“, tai reiškia, kad ir Kristus prisikėlė, ir Feniksas yra priskėlęs, nes tai yra gyvas įrodymas, kad ir „Dj Dalgis“ yra prisikėlęs ir šita daina („Žalia siera“ aut. past.) puikiausiai reprezentuoja visą mano veiklą. Aš atlikėjui ir sakau, jog atsiprašau, kad čia naudoju tavo vardą, tavo dainą.

Mane žmonės tapatina, nors aš niekuo prie to neprisidėjęs, tik, kad priminiau tą dainą ir sugrąžinau, gal į didesnes aukštumas (šypteli), nei buvo. Ši daina ir yra veidas, žmonės užleidus ją diskotekose atgyjama.

                      Prie „Žaliios sieros“ V. Mikaičio asm. archyvo nuotr.

– Jūsų pagrindinė veikla yra renginių vedėjas, sporto pranešėjas, diskotekos, kuri iš šių veiklų
labiausiai patinkanti sielai?

– Gal jau 5 metus galvojau, kodėl taip yra – darai ir darai, žmonės žiūri ir tai nevirsta į nieką. Vis tiek turi galvoti, kada kas parašys pravesti renginį ar šiaip kas kokį darbą pasiūlys. Tu būni priklausomas nuo kitų žmonių. Daug metų dirbau „Basketnews“ ir tas pereinamas laikotarpis per karantiną, kai supratau, kad ir pats gali būti sau darbdavys ir iš to uždirbti, kai anksčiau laukdavau Kalėdinių renginių ir žiūrėdavau kiek ten jų turi – 3 ar 4, kiti turi daugiau (šypteli). Taip nusprendžiau, kad man šitos malonės nereikia laukti ir jei yra savaitgalis, tai aš tiesiog pramogą susigalvosiu pats ir jei kitiems ten tinka, tai dar geriau. Aišku, norėtųsi ir su kolektyvu dirbti arba paįvairinti kitomis veiklomis, pavyzdžiui, krepšiniu. Todėl dažnai turi atspardyti sau subinę, kad kažkas įvyktų. Viską daug anksčiau susigalvoti ir planuoti turi ir jau metams į priekį, ieškotis vietų, rėmėjų, bet realiai viską darai vos ne paskutinę minutę. Čia yra mano problema, susijusi su planavimu (šypteli).

– Šeštadienį „pakūrėte“ vakarėlį Rokiškio pub‘e Karieta. Kokią publiką čia sutikote? Kas
labiausiai įsiminė?

– Įsimintiniausia, tai, kad iki Rokiškio teko pusė dienos važiuoti (juokiasi). Keista, kad taip anksti visi susirinko. O šiaip, publika buvo labai gerai, šoko, plojo ir visaip kitaip linksminosi. Aišku, didžiausi plojimai Medai, kad daro, organizuoja, jog Rokiškyje būtų įvairus naktinis gyvenimas. Aš labai laimingas, nes girdėjau, jog po Rokiškio ralio, čia buvo antras didžiausias judesys (šypteli).

Akimirkos iš vakarėlio Rokiškyje pub‘e Karieta: