Laimę gyvenime galima patirti ir duodant, ne tik imant (0)

Dar viena ypatinga šeima, kurią minint Šeimos mėnesį norime jums pristatyti, yra Rokiškio rajone gyvenantys Žydrūnė ir Tomas Zamaliauskai. Augindami savo vaikus jautė, jog meilės užtektų ir kitiems vaikams, todėl palaikomi visų šeimos narių nusprendė tapti globėjais. Zamaliauskai augina du savo vaikus. Visai neseniai pastoviais globėjais tapo į šeimą atėjusiam berniukui ir tuo pat metu yra ir budintys globėjai. Ši stipri, mylinti ir darni šeima yra geriausias įrodymas, kad laimę gyvenime galima patirti ir duodant, o ne tik imant.

Prieš kiek laiko tapote globėjų (įtėvių) šeima? Kas jums yra svarbu gyvenime?

Mintis, jog galėtume tapti globėjais jau kirbėjo anksčiau. Vaikams paklausus – kada gi ateis tas momentas, kaip tik pamatėme skelbimą, jog renkama nauja globėjų grupė. Išdrįsome ir užsiregistravome į mokymus, kurie truko beveik pusę metų. Nuo 2019 metų esame budintys globėjai, o pastaruosius keturis mėnesius ir nuolatiniai. Bet kuriuo paros metu galime sulaukti skambučio apie iš šeimos paimtą vaiką, kuriam laikinai yra reikalingi nauji namai.

Šeimoje viską apkalbam, aptariam ir mums yra labai svarbu priimti vieningą sprendimą. Svarbu būti naudingiems, rūpintis kitais, dalintis meile ir dėmesiu.

Esate globėjų šeima. Ar sunku buvo priimti šį sprendimą, ar turėjote palaikymą? Kokie pirmieji įspūdžiai į šeimą atėjus naujam vaikui?

Galbūt paskatino ir tai, jog augindami savo vaikus nesusidūrėme su dideliais iššūkiais, skaitėme knygas, domėjomės auklėjimo subtilybėmis, psichologija. Norime įgytas žinias panaudoti ir dalintis jomis su kitais žmonėmis. Dalindamiesi realizuojame ir save. Mūsų vaikai jau užaugę ir tokio didelio dėmesio nebereikalauja. Visi kartu susėdom ir pasitarę nusprendėme, jog galėtume globoti vaikučius, kuriems reikia mūsų. Jaučiam paramą iš savo vaikų ir turim gerų pavyzdžių savo giminėje.

Pirmieji įspūdžiai nebūna patys lengviausi. Nei vieni mokslai neparuoš tam psichologiniams momentui, kai į šeimą ateina naujas žmogus, ir tuomet, kai vaikai turi grįžti į savo namus ir reikia su jais išsiskirti. Reikia įdėti daug darbo, kad atėjęs naujas žmogus atsipalaiduotų, nejaustų įtampos, adaptuotųsi naujoje aplinkoje ir pradėtų jaustis saugiai.

Su kokiais iššūkiais susiduriate? Kaip juos sprendžiate?

Su iššūkiais susiduriame kiekvieną dieną. Iš šeimos ar įstaigos paimti vaikai turi savų baimių, įtampos, nežinomybės. Būtina duoti galimybę vaikui apsiprasti naujuose namuose.

Būna situacijų, kai turi tik pusę sekundės pagalvoti, kokį sprendimą priimti, kad nukreipti vaiko elgesį tinkama linkme, kad pasiektum gerų rezultatų. Atėję į mūsų šeimą vaikai palaipsniui tampa mūsų vaikais. Užmezgame su jais glaudų ryšį. Auklėdami kartu mokomės bei tobulėjame ir patys.

Nuostabiausia matyti švytinčius vaikų ir jų tėvų veidus, džiaugiamės kai jiems sekasi, kad turime galimybę ir toliau su jais susitikti, palaikyti ryšį. Paskambina ir pasakoja, jog naudoja mūsų namų taisykles ir savo namuose. Vaikams reikia aiškumo, nuoseklumo, žinojimo, o tas taisyklių buvimas tą ir duoda.

Kaip į jūsų šeimą atėjo pirmasis globotinis?

Tie vaikų atėjimai į mūsų šeimą nėra tokie paprasti. Pirmojo skambučio sulaukėme po mokymų praėjus gal 2-3 savaitėms. Nespėjome ir apsiprasti su šia mintimi. Tuomet iš karto sulaukėme net trijų vaikučių. Jie buvo iš vienos šeimos. Tad tas jų atėjimas turbūt buvo lengvesnis nei galėjome tikėtis.

Vaikams grįžus pas savo biologinius tėvus, vos ne kasdien sulaukiame jų skambučių, padėkos laiškų. Ir toliau palaikome ryšius, džiaugiamės jų pasiekimais. Tas jausmas toks pripildantis. Jaučiame, jog galbūt ir mes prisidėjome prie geresnio jų gyvenimo ir visada tikimės, jog kažką galėjome pakeisti. Tas ryšys, kuris ir toliau tęsiasi, mums parodo, jog einame tinkamu keliu.

Kokios jūsų šeimos vertybės, kurias stengiatės perduoti ir vaikams?

Pagrindinės vertybės yra šeima, pagarba, išklausymas, girdėjimas, supratimas, meilė. Svarbu viskas, kas jungia komandą. Vaikus mokome nemeluoti, pasakyti tiesą ir visiems kartu išmokti spręsti iškilusias problemas. Nesvarbu, kas benutiktų, viską bendromis jėgomis galima išspręsti. Stengiamės užmegzti glaudų ryšį su vaikais. Siekiame, kad vaikai galėtų mumis pasitikėti.

Kur slypi jūsų šeimos stiprybė?

Vienas kitą palaikome, o šeima yra mūsų stiprybė. Dabar net neįsivaizduojame, kad galėtume gyventi kažkaip kitaip, tik sau. Mes stiprūs, kai galime dalintis.

Yra žmonių, kurie galvoja, jog norėtų globoti kitus vaikučius, bet nedrįsta. Ką jiems galėtumėt patarti?

Vien tik sprendimo neužtenka. Reikia jausti vidumi, jog kitus vaikus gali priimti kaip savo, gali juos globoti ir mylėti. Vaikai visuomet jaus, jei tu tai darysi nenuoširdžiai, jaus jog nėra jūsų šeimoje savas.

Sudėtingiausia praeiti įteisinimo procesą. Šis darbas yra didžiausias iššūkis. Iš GIMK (Globėjų ir įtėvių mokymo, konsultavimo) specialisčių sulaukiame didelio palaikymo. Jos atlieka didelį darbą šioje srityje. Norėtųsi didesnio supratimo ir iš valdžios, savivaldybės, švietimo darbuotojų.

Suprantame, jog tai nėra vienos dienos darbas. Turėtų pasikeisti visa sistema. Labai norėtųsi, jog be tėvų likę vaikai nebūtų skirstomi mokyklose ar darželiuose.

Reikia didelio pasiryžimo kovoti už tuos vaikus, juos palaikyti.

Dėkoju už pokalbį.