„Metų mokslo žmogus“ Dr. A. Vyšniauskas – „Moksle prognozuoti yra daug sunkiau nei politikoje“ (0)

2019 metais vieno garsiausių tarptautinių chemijos mokslo žurnalų „Chemistry: A European Journal“ viršelį papuošė Lietuvos Fizinių ir technologijos mokslų centro, Molekulinių darinių fizikos skyriaus mokslininko, mokslų daktaro Aurimo Vyšniausko straipsnio iliustracija, o žurnale buvo publikuotas jau 16– as Aurimo Vyšniausko mokslinis straipsnis apie naujausią jo išradimą. Iš Rokiškio kilusiam Aurimui atiteko  2019 „Metų mokslo žmogaus“ titulas.

Mokslininkas magistro ir mokslų daktaro laipsnius įgijo Oksforde bei Imperatoriškajame Londono koledže, bet dirbti sugrįžo į Lietuvą. Aurimo Vyšniausko tyrimų objektas – fluorescuojantys klampos sensoriai. Šį kartą jam drauge su Vilniaus Universiteto chemikais ir fizikais pirmą kartą pasaulyje pavyko moksliniais eksperimentais pagrįsti išvadas apie molekulėse vykstančius procesus. Naujausias Lietuvos mokslininkų išradimas yra reikšmingas žingsnis į civilizacijos epidemijomis vadinamų Alzheimerio, diabeto, bei kitų ligų gydymą.

Kad suprastume, kokį išradimą pavyko atlikti Lietuvos mokslininkams, svarbu suprasti ląstelėje vykstančius procesus. Ląstelės klampa, dėl įvairių priežasčių kinta. Tam gali turėti įtakos įvairūs procesai vykstantys žmogaus organizme, pavyzdžiui: temperatūra, uždegimas, stresas, ligos ir daugelis kitų. „Ląstelės klampą galime palyginti su mums įprastais skysčiais vandeniu ir medumi“, –  pavyzdį pateikė mokslininkas.

Aurimas Vyšniauskas ir mokslininkų grupė klampos tyrimus atliko sužadindami molekules šviesa ir matuodami jų skleidžiamą energiją. Jie įrodė, kad molekulėje pakeitus vienus atomus kitais, naujoji molekulė gali išmatuoti labai aukštą aplinkos klampą, ko negalėjo senosios molekulės. Mokslininkas pakeitė eterio atomų grupę molekulėje į nitrogrupės atomus. Jis ne tik atrado naują molekulę, bet ir paaiškino, kodėl būtent įdėjus nitroatomų grupę taip išsiplečia klampos diapazonas. „Įsivaizduokite termometrą, kuris matavo tik nuo +10 iki +20 °C, o dabar matuoja nuo –10 iki +60 C. Tai labai reikšmingas jautrumo klampai diapazono padidinimas. Tai tikrai labai daug.“ – teigia Dr. Aurimas Vyšniauskas

Klampos sensorių junginių sintezę atliko Vilniaus universiteto chemikai: mokslų daktarė Jelena Dodonova ir profesorius Sigitas Tumkevičius. Aurimas sugalvojo, kaip reikėtų keisti molekulės struktūrą, o kolegos chemikai nuoseklaus ir ilgo darbo keliu susintetino reikiamas medžiagas.

Tam, kad suprasti ryšį tarp sukurtos molekulės struktūros ir jos savybių, išsiaiškinti kodėl šios struktūros molekulės yra tokios jautrios klampai, prireikė kolegų fizikų teorinių skaičiavimų, kuriuos atliko Vilniaus Universiteto fizikos fakulteto mokslų daktaras Stepas Toliautas ir profesorius Juozas Šulskus.

Fizikų pagrindinis uždavinys buvo apskaičiuoti molekulės energiją visomis įmanomomis sąlygomis: po sužadinimo šviesa, keičiantis, reaguojant į aplinką ir galiausiai grįžtant į ramybės būseną, kurioje jau niekas nevyksta. Nors fizikai prie šio projekto dirbo su labai maža grupele žmonių, skaičiavimų apimtys buvo įspūdingos ir jeigu būtų tekę atlikti skaičiavimus stalo kompiuteriu, tyrimas būtų užtrukęs dar trejus metus. Atlikti skaičiavimus fizikams padėjo Vilniaus Universiteto Super kompiuteris. Jis leidžia spręsti keletą uždavinių vienu metu arba vieną uždavinį keliais kompiuteriais.

Mokslininkas tikisi, kad jų išradimas bus naudingas visuomenei. Naudojantis juo medikai galės gauti kur kas daugiau informacijos, kaip vyksta procesai ląstelėse Alzheimerio, diabeto ir kitų ligų atvejais. Tačiau sunkiausia šiuo metu yra prognozuoti,  kada jų išradimas gali būti pritaikytas. „Tam gali prireikti penkerių arba net dešimties metų. Moksle prognozuoti yra daug sunkiau nei politikoje“, –  šypsosi pasaulinį išradimą padaręs Dr. Aurimas Vyšniauskas.

Nauja mokslo populiarinimo laida „Mokslo ritmu“ jau šį šeštadienį 16.30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją kviečia pasinerti į nuostabų mokslo pasaulį: susipažinti su naujausiais pasauliniais mokslo išradimais, su išskirtiniais Lietuvos mokslininkų darbais ir pažvelgti į ateitį mokslininkų akimis, kurie ją kuria.