Paatostogauti į gimtinę grįžusią „bronzinę“ O. Navikaitę pasveikino rajono vadovas (0)

Prieš porą savaičių Tamperėje (Suomija) vykusiame Europos jaunimo (U20) lengvosios atletikos čempionate bronzos medalį sau ir visai Lietuvai iškovojo devyniolikmetė ieties metikė Orinta Navikaitė. Rokiškyje gimusi ir augusi, čia sportą pamilusi ir sportininkės karjerą pradėjusi mergina paskutiniuoju bandymu įrankį numetė 54.36 m, nors tai, anot rokiškietės, nebuvo jos asmeninis rekordas: taip pat šiais metais vykusiame Baltijos jaunimo čempionate ietį jaunoji atletė nusviedė 55 m.

Sėkmės faktoriai

Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas trečiadienį pasikvietė O. Navikaitę ir jos tėtį Romą, tradiciškai, pasveikinti iškovojus medalį. Visgi pastarasis – nebe pirmas jaunosios atletės apdovanojimų sąraše: 2022-aisiais iš Jeruzalėje (Izraelis) vykusio Europos jaunių (U18) lengvosios atletikos čempionato ji taip pat grįžo pasidabinusi bronza.

Šių metų pergalė, kaip paaiškėjo pokalbio su kylančia sporto žvaigžde metu, po ganėtinai rimtos peties traumos: „Šis čempionatas man buvo po dvejų metų pertraukos, tačiau pilnai atsiduoti pasiruošimui jam negalėjau: prieš kurį laiką buvau patyrusi peties traumą ir nors ji lyg ir buvo išgijusi, teko pasisaugoti. Nepaisant to, su trenere Terese Nekrošaite matėm, kad sezonas mums yra palankus, tad, neslėpsiu, medalį iškovoti planavom. Nebuvo minčių, kad nepavyks. O čempionate mačiau, kad iki 6-ojo metimo turimų 53 m medaliui neužteks – reikėjo 54 m, bet juk savo „sąskaitoje“ turėjau 55 m ir žinojau, kad tikrai galiu tiek pasiekti“.

Į aukštumas kylanti O. Navikaitė juokėsi, kad prie sėkmės čempionate prisidėjo „geras santykis su ietimi“. Nors per 7-erius metus, kai sportuoja, sako turėjusi jų ne vieną, dabar turimas maždaug 2 m ilgio ir 600 gramų sveriantis įrankis jai yra mieliausias iš visų. Su juo sportininkė sakė net pasikalbanti: „Būtent ją vežiausi į čempionatą. Esu jau pripratusi prie jos, net ir pasikalbu per svarbesnes varžybas prašydama skrieti kiek galima toliau“.

Nepaleidžia pradžios

Po įspūdingo pasirodymo Suomijoje, O. Navikaitė pailsėti prieš naująjį sezoną grįžo į gimtąjį kraštą. Kaune nuo 10-os klasės sporto mokykloje besimokanti, o šį pavasarį ją jau baigusi mergina sako, kad mokslo metų eigoje dažnai grįžti į tėviškę nepavyksta – dažniau į Kauną atvažiuoja tėtis – tad dabar ji naudojasi proga pabūti su šeima.

O savo šeima atletė laiko ir į sporto pasaulį ją „atvedusius“ trenerius: Iną Nagelę, Remigijų Bacionį, Valdą Savicką, kurie seka jos sportinį kelią ir su kuriais sakė palaiko šiltus santykius – susitinka, pasikalba. Pati O. Navikaitė šyptelėjo sekanti kitos ryškios iš Rokiškio krašto kilusios sporto žvaigždės Livetos Jasiūnaitės karjerą.

Aptardama savo ir kolegės sėkmę, ieties metikė svarstė, kad net ir nedideliame Rokiškio mieste sąlygos augti sportininkams yra tikrai palankios. Ypač vertinant trenerių atsidavimą.

Su šypsena veide mergina prisiminė ir pirmuosius savo, vos 5-okės, bandymus mesti ietį: „Pirmasis mano rezultatas buvo apie 27 m. Pamenu, kad tąkart nelipau ant nugalėtojų pakylos ir buvau nusivylusi, tačiau jau tada kilo noras viską pakeisti ir siekti aukštumų“.

Atsisakė JAV

Kol kas O. Navikaitė sakė kitąmet tarptautinių startų neturėsianti, nes pereina į kitą amžiaus grupę – U23, kurioje sportininkai būna trejus metus: „Gimusieji lyginiais metais, gauna tik vienerias varžybas per tuos trejus metus. O kurie nelyginiais – dvejas. Aš esu gimusi 2006, tad man – tik po dvejų metų. Nors planuojame per šį laiką keliauti į komercinius ar tarptautinius startus, kad neprarasčiau įgūdžių“.

Pokalbio metu jaunoji atletė atskleidė, kad jos talentą pastebėjo net Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialistai – mergina sulaukė kvietimo atvykti gyventi į vieną didžiausių pasaulio valstybių ir čia treniruotis bei studijuoti. Tačiau šio pasiūlymo O. Navikaitė nepriėmė, nes visa širdimi pasitiki savo dabartine trenere T. Nekrošaite, kuri užaugino jau ne vieną olimpietę, ir ateitį sporte mato kartu su ja. Juk būtent T. Nekrošaitė rokiškietę sportininkę pasikvietė į Kauną. Kita atsisakymo priežastis, anot sportininkės, buvo ir faktas, kad JAV ieties metikės retai kada spindi aukštumose: čia lyderiauja Europos atstovai ar nugalėtojus treniruojantys specialistai europiečiai.  

Noras – 2028-ųjų olimpiada

Kalbėdama apie ateitį, O. Navikaitė dalinasi ir po kelerių metų ketinamomis įgyvendinti svajonėmis, ir tikslingai jau pasirinktu keliu: „Dabar baigiau mokslus sporto mokykloje ir įstojau į Sporto universitetą – pasirinkau trenerės studijų kryptį. Širdis taip padiktavo. Visgi trenere planuoju būti tik tada, kai baigsiu sportinę karjerą. O kol kas mano noras ir tikslas – 2028-ųjų olimpiada Los Andžele“.