Ramūnas Godeliauskas: esu žodžio žmogus (39)

Rajono visuomeniniame gyvenime judėjimas „Vieningi kartu“ jau įnešė nemažai naujų vėjų. Šio judėjimo palaikomas teisininkas Ramūnas Godeliauskas neslepia: jis bus kandidatas tiesioginiuose rajono mero rinkimuose. „Rokiškio Sirenos“ pokalbis su pašnekovu atviras: apie tai, kodėl jis nusprendė keisti nusistovėjusio gyvenimo ramią tėkmę į rajono politikos sūkurius, apie ištikimybę ir bendražmogiškąsias vertybes, kurios, neslėpkime, kartais atrodo tarsi svetimkūnis šiandieniniame visuomeniniame gyvenime. Tačiau jos pašnekovui – svarbiausias veiklos orientyras. „Esu žodžio žmogus: man duotasis žodis visuomet yra svarbiau už tai, kas įrašyta popieriuje“, – sako R. Godeliauskas. Ir priduria, kad viena svarbiausių jo gyvenimo taisyklių tapo visuomenės ir pašnekovo labai vertinamo dvasininko palinkėjimas: „Viską daryk iš širdies“.

– Kas Jus formavo ir ugdė kaip žmogų, asmenybę?
– Didžiausią įtaką padarė mano šeima. Ji – mano gyvenimo pagrindas. Močiutė išmokė tikėjimo tiesų ir vertybių. Ilgos valandos, praleistos su tėčiu žvejyboje – kantrybės. Mama mokė pagarbos šalia esančiajam. Dviems sesėms buvau vyresnysis brolis, taigi dėmesys, atsakomybė, rūpestis mažesniu, silpnesniu tapo mano gyvenimo kasdienybe. Ir, žinoma, istorija… Mano senelio, Lietuvos kario, laisvės kovotojo, žuvusio už Lietuvą istorija. Kurią mano močiutė ilgai saugojo širdyje ir išdrįso papasakoti tik prasidėjus Atgimimui. Ir šie pasakojimai pakeitė mano gyvenimą. Labai domėjausi krepšiniu, neblogai žaidžiau, taigi ketinau studijuoti tuometiniame Kūno kultūros institute ir tapti krepšinio treneriu. Tačiau mano senelio istorija palietė mano gyvenimą ir apsisprendimą: pasirinkau kitą kelią – tarnauti savo valstybei ir jos žmonėms ir 1991 m. įstojau į ką tik atkurtą Lietuvos policijos akademiją.

– O kaip Jūsų šeima reagavo į sprendimą dalyvauti rajono mero rinkimuose?
– Esu labai dėkingas savo šeimai už palaikymą. Be jos pritarimo nebūčiau žengęs šito žingsnio.

– Ar sunku buvo apsispręsti? Juk turite puikius darbus, ramų šeimyninį gyvenimą, prasmingas laisvalaikio veiklas. Kas paskatino Jus leistis į rajono politikos verpetą?
– Šis sprendimas brendo ilgai. Į jį vedė mano darbai, gyvenimiška patirtis. Galutinį sprendimą lėmė dabartinė politinė situacija rajone: pastarųjų poros metų rajono valdžios neveiklumas, pykčiai, intrigos. Laikas tai keisti. Neslėpsiu, mane palaikė ir skatino žengti šį žingsnį Seimo narys Raimundas Martinėlis. Manimi pasitikėjo ir palaikė judėjimo „Vieningi kartu“ visuotinis susirinkimas. Taip pat ir „Rokvestos“ – vienos inovatyviausių, perspektyviausių rajono įmonių – vadovas Algirdas Kazinavičius. Su kuriuo šią įmonę kūrėme nuo pat pamatų. Būtent ši patirtis man ir leidžia ne tik geriau suprasti verslo situaciją, jo problemas, bet ir strategiškai žvelgti į rajoną, jo ateitį. Galvoti ne tik apie einamuosius sprendimus, bet matyti ir rajono viziją, koks bus Rokiškis po penkerių metų.

– Kaip suprantu, kalbate apie savo ir judėjimo „Vieningi kartu“ programą. Kuo ji skirsis nuo konkurentų?
– Visų pirma, žmonėms pateiksime ne šūkių rinkinį, o savo viziją, kaip Rokiškis turi atrodyti 2023-iaisiais. Ir ne tuščius teiginius, o pagrįstus konkrečiais planais ir detalėmis. Mūsų vizijoje į rajoną žvelgiama ne tiek per politinio valdymo prizmę, bet rajono problemų sprendimą. Pastaraisiais metais rajono politikai „užsižaidė“ frakcijomis, daugumomis, o esminiai rajono gyvenimo, raidos klausimai, deja, tapo antraeiliais.

– Kokias didžiausias rajono problemas įžvelgiate?
– Kaip jau minėjau, keleri pastarieji metai buvo paženklinti politinių nesutarimų ir konfliktų, kurie stūmė rajoną į sąstingį. Dar šiandien juntame šiokį tokį veiklumą, gyvastį: dėl inercijos tęsiami ilgalaikiai, seniai suplanuoti darbai. Matome trinkelėmis klojamus miesto gatvių šaligatvius, matome kylantį baseiną. Bet šie projektai netrukus baigsis. Ir pajusime didžiulę spragą: juk dabar naujų idėjų, naujų projektų nei matyti, nei girdėti.

– Ką reikėtų rajono politiniame ir visuomeniniame gyvenime kuo skubiau keisti?
– Viena esminių užduočių – sutelkti visas politines jėgas rajono problemų sprendimui, o ne konkurencijai dėl įtakos. Nes tik konsoliduojant jėgas galima nuveikti daug daugiau.

– Kovos dėl įtakos – natūralus procesas, ypač kai „prizai“ nugalėtojams yra svarbūs rajono įstaigų, įmonių postai…
– Todėl vienas svarbiausių mūsų tikslų ir yra depolitizuoti savivaldybės įmonių valdymą. Kai postas politinis, nebelieka vadovo atsakomybės už įmonės veiklą. O tai lėmė itin blogus kai kurių įmonių rezultatus, neslėpsiu, netgi kritinę būklę.

– Kokią išeitį iš šios sudėtingos situacijos matote?
–  Būtina rajono savivaldybės kontroliuojamų įmonių pertvarka. Palaikome AB „Rokiškio komunalininkas“ bei UAB „Rokiškio butų ūkis“ ir VšĮ „Juodupės komunalininkas“ sujungimą. Vertas dėmesio ir rajono tarybos nario Stasio Mekšėno pasiūlymas prie šių įmonių dar prijungti ir Rokiškio autobusų parką. Taip pavyktų sukurti vieną šiuolaikišką kompaktišką įmonę. Kuri atnaujinta, našia technika teiktų rajono žmonėms naudingiausias, labiausiai jų interesus ir poreikius atitinkančias paslaugas. Būtų išgryninta tokios įmonės koncepcija: ji turėtų imtis veiklų, kurios dėl savo specifikos negali būti patrauklios verslui. Ir atsisakytų tų sričių, kuriose dabar neefektyviai bando konkuruoti su privačiomis įmonėmis. Tokia konkurencija kenkia ir savivaldybės įmonėms, ir rajonui, ir verslui. Rajonas keičiasi, mažėja gyventojų, tad tokie pokyčiai yra tiesiog neišvengiami.

– Pilietinis judėjimas „Vieningi kartu“ rajono politikos kuluaruose vertinamas kaip tam tikras iššūkis tradicinėms politinėms jėgoms. Ką apie tai manote?
– Politinės partijos visame pasaulyje buvo, yra ir bus. Mes ne prieš politines partijas. Tiesiog nemažai aktyvių rajono žmonių yra nusivylę rajono politikais, todėl savęs nenori sieti su jokia politine partija. Tai aktyvūs, iniciatyvūs žmonės, turintys vertingų idėjų. Todėl jie neturėtų likti nuošalėje, kai priimami rajonui svarbūs sprendimai. Jie turi būti girdimi, matomi, į jų mintis atsižvelgiama. Tai ir buvo bene svarbiausia priežastimi telkti rajono žmones į visuomeninę organizaciją.

– Vos atsiradęs rajono visuomeniniame gyvenime, judėjimas „Vieningi kartu“ tapo pastebimas.
– Galime pasidžiaugti, kad „Vieningi kartu“ tapo viena aktyviausių rajono visuomeninių organizacijų. Jis vienija nepartinius žmones, neabejingus rajono gerovei. Aktyvesnę veiklą pradėjome prieš metus. Ir jau spėjome nemažai nuveikti. Pernai Vėlinių išvakarėse susibūrėme tvarkyti nebeveikiančių rajono kapinių. Ir šis sumanymas taps tradicija. Kita labai apleista sritis – gyvūnų gerovė. Jau pasiekėme, kad būtų įrengta šunų vedžiojimo ir dresūros aikštelė, netrukus joje jau bus visa reikiama įranga. Kita mūsų įgyvendinta idėja – šiukšlių dėžės šunų ekskrementams. Atrodytų, tokių šiukšlų dėžių trūkumas – lyg ir nedidelė problema, bet kiek nepatogumo ir erzelio ji kėlė. Pastarosiomis savaitėmis surengėme sėkmingą maisto gyvūnams rinkimo akciją, į kurią aktyviai įsitraukė ne tik judėjimo „Vieningi kartu“ žmonės, bet ir Rokiškio visuomenė. Vadinasi, tokia akcija yra labai svarbi ir savalaikė. Pavyko surinkti beveik pusę tonos maisto, kurį nuvežėme benamius gyvūnus globojančiai Renatai Sinkevičiūtei Andriūnienei. Jos pavyzdys tapo akstinu spręsti itin aktualią ir skaudžią beglobių gyvūnų priežiūros mūsų rajone problemą. Susibūrėme į grupę iniciatyvių žmonių, kurie ėmėmės konkrečių žingsnių – kursime gyvūnų globos namus.

– Meilė ir rūpestis gyvūnams Jums nesvetimas: toli už rajono ribų esate žinomas kaip nuostabių labradorų šeimininkas. Ar politikos sūkuriuose beužteks jiems laiko ir dėmesio? Ką Jums teikia bendravimas su savaisiais augintiniais?
– Mano augintiniai – ištikimybės ir prieraišumo pavyzdys. Gyvūnas žmogų priima tokį, koks jis yra: ne tik linksmą, laimingą, sėkmingą, bet ir pavargusį, patyrusį nesėkmę. Jie savo pavyzdžiu mus moko: negali su draugais, pažįstamais būti tik tuomet, kai tau su jais gera, patogu, lengva, naudinga. Ir nusisukti tuomet, kai su jais sunku. Ir šios savybės man labai svarbios. Esu žodžio žmogus. Jei kažką sutarėme, visada to laikysiuosi. Jei pažadėjau, tai ir darysiu. Ir rašytiniai susitarimai nėra tokie svarbūs, kaip žmogui duotas pažadas. Jei jį daviau, jo ir laikysiuosi.
Ir tai galioja ne tik žmogui: jei dėl mano veiklos nukentėtų mano augintiniai, nebūčiau žengęs šio žingsnio. Man šunys – gražus, prasmingas hobis, kuriuo jau dešimti metai intensyviai užsiimu. Be to, manau, kad žmogus privalo rasti laiko sau, šeimai, savo pomėgiams. Tą galima sėkmingai derinti, tinkamai planuojant veiklas ir darbus. O aš mėgstu planuoti, apgalvoti reikalus iš anksto, nemėgstu skubos, spręsti paskutiniąją minutę.
– Dėkojame už pokalbį.