Redos Kiselytės pokalbis su Rokiškio J. Tumo - Vaižganto gimnazijos bibliotekininkėmis (1)

„LEGENDOS APIE KNYGNEŠĮ“

 

(Mokytojui, knygnešiui Juozui Petruliui – 145)

 

Kovo 16- ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena, šią dieną gimė knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis, vienas ryškiausių tautinio judėjimo dalyvių – Jurgis Bielinis. Apie unikalų knygnešystės reiškinį kalbėjausi su Rokiškio Juozo Tumo - Vaižganto gimnazijos bibliotekininkėmis Dalia Laucienė ir Rūta Vilutienė.

 

R. K.: Ką Knygnešio diena reiškia bibliotekininkėms?

 

D. L.: Keičiasi laikmetis. Dabar knyga ir spauda yra siūloma, o ne draudžiama. Ar būtų lietuviškas žodis, knygos išlikę, jeigu jų nebūtų platinę knygnešiai? Mūsų gimnazijos bibliotekoje Knygnešio diena turi jau senas ir gilias tradicijas. Minint šią dieną, organizuojama nemažai priemonių. Tai literatūrinės parodos, konkursai, padėkos renginys bibliotekos rėmėjams. Šiais metais jau ieškojome kitokių formų, bet šios dienos nepamiršome.

 

R. V.: Tai diena, kuri leidžia suvokti, jog daugybės pasiaukojančių žmonių dėka, lietuvių kalba buvo išsaugota. Nepaisant draudimų, trėmimų, lietuviškas žodis, raštas, daina, malda, tradicijos neišnyko, o subrandino lietuvių tautinį atgimimą.

Knygnešystė - pasaulyje analogo neturintis, unikalus, mūsų istorijai nepaprastai svarbus reiškinys. Negalima pamiršti ir daraktorių, kurie slaptai mokė lietuviško žodžio ir rašto. Juk knyga neturėtų prasmės, jeigu žmonės nemokėtų skaityti.

 

Turime garsinti, populiarinti ir niekada nepamiršti to, kokį milžinišką darbą atliko istoriniai Lietuvos knygnešiai.

 

R. K.: Kovo 18 d. sukanka 145 metai, kai gimė mokytojas, knygnešys Juozas Petrulis. Kokias spaudos draudimo laikotarpiu pikantiškas istorijas žinote apie jį?

 

D. L.: Rokiškėnas Juozas Petrulis gimė 1876 m. kovo 18 d. Audros kaime, Rokiškio rajone. Tai asmenybė susijusi su Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija. Po studijų metų, 1911 m. sugrįžo ir dirbo Rokiškio apskrities kooperacijos ir kultūros baruose, daug prisidėjo prie Rokiškio gimnazijos įkūrimo. Dėstė istoriją.

 

Tai Rokiškio krašto knygnešys. Knygų gabenimas iš Prūsijos per sieną, truko vienerius metus, tai yra 1898 metais. Jis nuvyko į Tilžę ir slaptai pargabeno į Rygą didelį maišą lietuviškos spaudos. Perspėtas policininkų apie būsimus areštus, pasitraukia iš Rygos. Dirba, aušrininko Martyno Jankaus spaustuvėje, gabena lietuvišką spaudą į Tėvynę ir Rygos lietuviams.

 

Iki mūsų dienų išlikęs pasakojimas, kaip geležinkelio stotyje rusų žandarmerijos karininkai J. Petruliui paslaugiai tampė lagaminus su lietuviška spauda. Žandarai net negalėjo įtarti, kad tuose lagaminuose buvo lietuviška spauda. Šiandien tik galime svarstyti, ką tuomet jautė J. Petrulis? Tai buvo labai drąsus ir savo tautai pasiaukojęs žmogus. Jis vadovavosi istoriko, filosofo N. Makiavelio principu – kovojant už savo tautos laisvę reikia būti ir liūtu ir lape.

 

R. V.: Juozas Petrulis besimokydamas Rygos gimnazijoje, aktyviai dalyvavo lietuvių tautiniame judėjime, platino knygas. Perspėtas apie gresiančius areštus, J. Petrulis su kamajiškio Vilučio pasu atsidūrė Mažojoje Lietuvoje. Ten dirbo aušrininko Martyno Jankaus spaustuvėje, gabeno lietuvišką spaudą tėvynėn ir Rygos lietuviams.

 

Artimųjų atsiminimuose išlikęs anekdotiškas pasakojimas, kaip J. Petrulio geros išvaizdos lagaminus su lietuviška spauda tempė rusų žandarmerijos karininkai. Suprantama, jie net negalėjo nieko įtarti. Ir įtarti J. Petrulį buvo sunku, mat puikiai mokėjo rusiškai, buvo išvaizdus, aristokratiškų manierų, jaunas „rusų inteligentas“, rūkė brangesnius papirosus, vaišindavo damas ir žandarmerijos karininkus. Elgėsi drąsiai, tačiau labai rizikingai. Šie pasakojimai perduodami iš lūpų į lūpas.

 

R. K.: Kada labiausiai reikalinga literatūra apie spaudos draudimo laikotarpį gimnazistams?

 

D. L.: Gimnazistai su spaudos draudimo laikotarpiu susipažįsta per istorijos, lietuvių literatūros pamokas. Daugiau sužinoti apie knygnešius Lietuvoje visada užsuka į biblioteką.

 

R. V.: Gimnazistai informacijos apie spaudos draudimo laikotarpį dažniausiai teiraujasi vykdomiems projektams, referatams, kalbėjimo įskaitoms pasiruošti. Juos kiekvieni metai kviesdavome dalyvauti tradicinėje Knygnešio dienos popietėje. Įdomiausias renginio akcentas būdavo nominacijos. Pandemija pakeitė tradicijas, bet gimnazistams apie spaudos draudimo laikotarpį primename kitokiomis formomis.

 

R. K.: Ar šiandien lengva lietuviškam žodžiui?

 

D. L.: Lietuviškajam žodžiui nebuvo lengva visais laikais... Tai lenkų, tai rusų, o dabar ir angliškų žargonų, trumpinių vartojimas skverbiasi į lietuvių kalbą. Lietuviškas žodis turi kovoti ir šiais laikais. Tik nuo mūsų pačių priklauso kaip mes jį išsaugosime, populiarinsime ir skleisime ateinančioms kartoms.

 

R. V.: Viešojoje erdvėje perskaičiau tokią mintį: „Seniau – rusenome, dabar - anglėjame“. Liūdniausia, kad dabar lietuvių kalbą niokojame patys .Kaip lengvai ir nepastebimai į mūsų kalbą pateko daug angliškų žodžių. Lietuvių kalbai žalingą įtaką daro ir informacinės technologijos (internetas, rašymas be lietuviškų rašmenų, sutrumpinimai, jaustukai, naujų sąvokų greitas plitimas ir t.t), emigracija, daugiakalbystė ir kiti reiškiniai.

 

Mūšis dėl lietuviškos raidės ir kalbos nesibaigia ir šiandien...

 

R. K.: Knygnešio diena. Ko palinkėsite mums visiems?

 

D. L.: Puoselėkime, mylėkime, branginkime lietuvišką žodį. Be kalbos nėra tautos. Mylėkime knygas.

 

R. V.: Saugoti, gerbti, branginti ir kovoti už laisvą lietuvišką žodį, tautos istoriją, kultūrą, tradicines vertybes. Niekada nepraraskite vilties ir tikėjimo. Nebūkite abejingi aplink Jus vykstantiems įvykiams ir pokyčiams, kurie kartais nieko gero nežada.

 

Labai norėtųsi, kad politikai, žurnalistai, kultūros, švietimo darbuotojai, verslininkai ir kiti geros valios žmonės, sutelktų jėgas, kad stiprintų ir puoselėtų lietuvių kalbą. Tik nuo mūsų visų priklauso ateitis.

 

R. K.: Dėkoju Jums už pokalbį. Gerbkite lietuvių kalbą, neškite šviesą, savo darbais kurkite mūsų krašto ir Lietuvos kultūrą. Tik silpnieji griauna ir naikina...