Sidabrinis diplomas Rokiškio „Nykštukui“ – už tvarų požiūrį į ateitį (0)
Rūšiavimo, atsakingo vartojimo (tvarumo) ir darnumo sąvokos skinasi kelią ir į pačių mažiausiųjų širdis. Rokiškio lopšelyje-darželyje „Nykštukas“ į ugdymo procesus įtraukiamos medžiagos, kurios jau atliko savo tiesioginę funkciją, o vaikų rankose dabar „išgyvena“ antrą gyvenimą: virsta popierinėmis gėlėmis, „lietučiu“ ar net originaliais Advento kalendoriais. Už įstaigoje vystomą tvarumą darželis buvo apdovanotas sidabriniu diplomu programoje „Darnus darželis“.
Projekto esmė
L/d „Nykštuko“ direktorės pavaduotoja ugdymui Kristina Gasiūnienė pasakojo, kad programą „Darni mokykla“ įgyvendina sostinės vaikų ir jaunimo centras. Ji gyvuoja nuo 2014 m., tačiau šiais metais pirmą kartą darželiai buvo „atskirti“ nuo mokyklų.
„Ir anksčiau darželiai galėjo dalyvauti programoje, tik jiems nebuvo atskiro skirsnio. Šiais metais atsirado „Darnus darželis“. Programos „Darnus darželis“ sistema paprasta: yra skirtingų 11 sričių ir visose jose galima siekti rezultatų. Tačiau dvi turi būti prioritetinės. Mes rinkomės „Darni ugdymo įstaigos bendruomenė“ ir „Vartojimas“. Kalbant apie vartojimą, turima omenyje tai, kad pedagogai ugdymo procese vartotų kuo daugiau antrinių žaliavų“, – su programos esme supažindino pavaduotoja.
Darnumas – tai visą įstaigos bendruomenę apimantis požiūris, kuris taikomas ne vien tik ugdymo turiniui, bet apima infrastruktūros planavimo ir valdymo sistemą.
Iš karto – sidabras
Projekte dalyvavusios šalies ugdymo įstaigos buvo vertinamos taškais pagal tam tikrus kriterijus, o juos susumavus dalyviai gavo žaliąjį, sidabrinį ar auksinį sertifikatus.
Žaliasis sertifikatas parodo, kad ugdymo įstaiga žengė pirmuosius žingsnius darnios bendruomenės kūrimo link. Tuo tarpu auksinis sertifikatas reiškia, kad ugdymo įstaiga padarė didelę pažangą įgyvendindama darnaus vystymosi iniciatyvas ir yra lyderė nacionaliniu mastu.
Pirmą kartą iniciatyvoje dalyvavęs „Nykštuko“ kolektyvas iš karto gavo sidabrinį sertifikatą.
Pasiteisinęs bandymas
Anot l/d „Nykštukas“ direktorės Jolitos Žaliauskienės, esmė yra ne apdovanojimuose ar sertifikatuose: „Tikslas buvo, tiesiog, švietimas. Juk esame ugdymo įstaiga. Tai buvo bandymas: ar mums pavyks suburti bendruomenę bendram tikslui ir visiems kartu eiti link jo. Kitas dalykas – pažiūrėti, ar apskritai einame gera kryptimi. Žinojom, kad bet kokio projekto pabaigoje yra rašomos ataskaitos, bet apie apdovanojimus negalvojo. Neslėpsiu, malonu jį gauti, bet tik iš tos pusės, kad pamatai savo komandos įdirbį, susivienijimą, bendrą siekiamybę“.
Direktorė pasakojo, kad siekiant tvarumo, jau nebe pirmus metus darželyje atsisakyta pavienių Kalėdinių dovanų kiekvienam vaikui – jie gauna dovaną grupei.
„Tai yra darželis. Vaikai turi mokėti kartu žaisti, dalintis, mokėti saugoti daiktus. Ir tai yra tvarumas. Pripirkti dovanų mes galim, bet jie jų gauna iš visų šeimos narių, tad efektas - trumpalaikis“, – sakė J. Žaliauskienė.
Prisideda tėveliai
Anot K. Gasiūnienės, auklėtinių tėveliai palaiko įstaigos iniciatyvas, susijusias su tvarumu ir atsakingu vartoji, tad noriai prisideda kaip tik gali: „Viena mama atnešė kartoninių marškinių lekalų, iš kurių vaikai skylamušio pagalba padaro unikalių paveikslų. Koks džiaugsmas mūsų mažiausiems buvo didžiulė kartotinė dėžė – iškirpo langus, visi kartu apipiešė, nuspalvino tą dėžę ir pasidarė namelį. Darėm akciją „Kamštelių šėlsmas“: rinkom įvairių formų ir spalvų plastmasinius kamštelius. Vaikai rūšiavo pagal spalvas, dydžius. Juk tai nuostabus motorikos lavinimo ir spalvų pažinimo būdas“.
Pavasarį organizuota žaislų atiduotuvė taip pat tapo „Darnaus darželio“ programos dalimi – išaugtus vaikų žaislus tėveliai nešė į darželį, o čia jie buvo išdalinti į grupes vykdant rotacijas.
Augina sąmoningą kartą
Į klausimą, kodėl tai daro, direktorė atsakė labai paprastai – įstaigoje stengiasi neauginti vartotojų ir pirkėjų.
„Norime, kad vaikai matytų alternatyvą, kad sugalvotų patys, ką ir kaip galima panaudoti antrą kartą. Pavyzdžiui: Kalėdų eglei žaisliukų neperkame gal šeštus metus, bet eglė kasmet būna kitokia. Ji puošiama vaikų pagamintais žaislais iš antrinių žaliavų: buvo angeliukai, varpeliai iš jogurto indelių, pernai ikimokyklinukai padarė girliandą iš kamštelių. Norime vaikams viską parodyti per tvarumo prizmę. Nusipirkti naują daiktą visada galima, bet pačiam padaryti, sugalvoti, kartais yra iššūkis. Tačiau tik tada skatinamas ir kūrybiškumas, ir atsakingumas“.
Darnumas bendruomenėje
Tuo tarpu antroji darželio pasirinkta kryptis buvo „Darni ugdymo įstaigos bendruomenė“, kuri kalba apie kolegų buvimą kartu ne tik darbo vietoje, bet ir bendrystę įvairiose veiklose skatinant tvarumą.
K. Gasiūnienė džiaugėsi, kad ir šiuo klausimu įstaigos personalas buvo vieningas: kooperuojasi ir į darbą vyksta vienu automobiliu, mikro rajone gyvenančios moterys darbovietę pasiekia visuomeniniu transportu ir pan.
Šį mėnesį programa „Darnus darželis“ jau laukia dalyvių ateinantiems metams, kadangi sertifikatais įvertinama praėjusių metų veikla (nuo lapkričio mėn. iki gegužės 31 d.).
Pasak J. Žaliauskienės, darželis jau užsiregistravo dalyvauti, o dabar laukia sunkiausia užduotis – paruošti veiklų planą: „Dabar turim galvoti, kurias kryptis imsim: ar liekame prie to paties ir einam „į gylį“, ar paliekam vieną seną ir imam kažką naujo, išbandom save kitur. Vėlgi, svarbiausia ne sertifikatas, o tai, kad ugdytume protingus, atsakingus ir kūrybiškus žmones, sugebančius paieškoti ir rasti alternatyvų“.
Padeda taupyti
Darželio vadovės šyptelėjo, kad tvarumo nauda jaučiasi ir kalbant apie įstaigos finansus: „Tikrai susitaupo. Viena populiariausių kanceliarijos priemonių pas mus buvo spalvotas popierius. Kai parodėm alternatyvą – žurnalus – juk koks skirtumas ką karpyti, šio popieriaus perkame kur kas mažiau. Buvo savaitė be balto popieriaus ir me ją labai sėkmingai įgyvendinome“.