„Turiu būti dėkingas karvėms, pienui ir sūriui“ (0)

Kodėl Angelo yra Rokiškyje? Praėjo daugiau nei 30 metų nuo to laiko, kai būtent Rokiškyje sukūriau pirmąjį biodinaminį sūrį.

Pamatė tinkamą aplinką

Iš pradžių tai dariau „verslo“ tikslais, kaip pasakytume šių dienų terminais, – paprašytas amerikiečių pramonininkų, kurie žinojo ir vertino mano mokslininko technologo išsilavinimą bei aistrą pieno produktams. Tačiau tikrąją mano motyvaciją nulėmė tai, kad čia, Rokiškyje, pamačiau tinkamą aplinką ir tinkamas galimybes lavinti visus savo įgūdžius, įgytus vaikystėje Lombardijos kaime ir vėliau tobulintus akademinėse studijose. Čia atradau tyrą biologinę sferą, kurioje dešimtmečius trukusių mano tyrimų metu atrinktos ląstelės galėtų atskleisti maksimalų savo potencialą: šiandien visi žino ląstelių vertę ir, svarbiausia, nepaprastą jų gebėjimą transformuotis ir vystytis per labai trumpą laiką, palyginus su natūralia sudėtingesnių organizmų, tokių kaip žmogus, atranka. Jaunystėje dainavau: „Mes esame žvaigždžių vaikai“ norėdamas per poeziją ir muziką išreikšti prasmę to dvasinio ryšio tarp inertiškos, detaliai chemijos mokslo aprašytos materijos ir paslaptingo gyvybės atsiradimo ląstelėse.

Šių dienų baimė

Žmogus, kaip ir visi gyvūnai, geba prisitaikyti: kiekviena gyvybės forma visada stengiasi naudoti minimalų energijos kiekį atlikdama išlikimui būtinus veiksmus; rutina garantuoja maksimalų išteklių taupymą, tai ypač būdinga smegenims. Tačiau tuo pat metu mes, žmonės, skirtingai nei visos kitos gyvos būtybės, nuolat degame noru gyventi vis geresnį gyvenimą, o tai stumia į nuolatines pokyčių paieškas. Tačiau pokyčiai yra neramybės ir nerimo šaltinis, atsitraukiant nuo įpročių kyla destabilizuojanti baimė. Manau, kad už nepaprasto savižudybių skaičiaus padidėjimo slypi tai, kad, viena vertus, esame priversti keistis, o kita vertus, nesame pasirengę susidurti su rizika, susijusia su pokyčiais. Tik menininkai geba leistis į nežinią be atodairos, o visi kiti nori būti tikri, kad jų pastangos kažkokiu būdu bus pripažintos ir apdovanotos. O jei kam reikia patarimo ar psichologinės paramos, kreipiamasi į žiniasklaidą, kuri pasiruošusi pasiūlyti standartinius, iš anksto supakuotus ir visuotinai galiojančius visų problemų sprendimus. Kai buvau vaikas, pasitikėjome ne „Google“, o „išminčiais“, t.y. savo mokytoja, kunigais, vienuolėmis, tėvais. Kadaise seni žmonės mirė laimingi, prikaupę metų bei patirties, vis iš naujo skaičiuodavo metų laikų, darbų, būties ciklus: gimdavo vaikai, anūkai, broliai, mirdavo tėvai, seneliai, močiutės. O šiandien mirštantys yra pilni nusivylimo, kad nebepamatys būsimų technologijų raidos, slapta puoselėja iliuziją, kad galbūt kada nors technologijos padės išvengti net mirties ir pagaliau suteiks mums amžinąjį gyvenimą.

Europa ir energija

Grįžkime prie dabarties ir aktualių dabartinių įvykių temų: matau, kad visoje Europoje ūkininkai išeina į gatves, nes mažėja pieno ir mėsos suvartojimas, o Europos Sąjungos technokratai yra įsipareigoję rengti įstatymų projektus, kurių etiketėse būtų parašyta, kad vynas yra toks pat kenksmingas kaip rūkymas. Aiškiai jaučiu neigiamos energijos srautą, tačiau tai negrasina sunaikinimu, bet tik nori pažadinti tarsi pavojaus signalas, kad mes pabustume ir pradėtume rimtai dirbti dėl savo ir kitų išgelbėjimo. Man šokiruoja, kai išgirstu, kad planetos problemos kyla dėl galvijų išmetamų dujų. Čia, Lietuvoje, kaip ir Italijoje, pienas yra pats vertingiausias produktas. Ir čia, kaip ir Italijoje, melžiamų galvijų šiandien yra daug mažiau nei praėjusiais dešimtmečiais, o, kita vertus, transporto priemonių, varomų vidaus degimo varikliais, skaičius smarkiai išaugo. Man kyla klausimas: ar esame tikri, kad kovojame teisingai? Nesuprantu, kaip galima atsakomybę už tariamą ir neišvengiamą mūsų laukiančią ekologinę katastrofą priskirti karvėms, kai karvės ir sūris gyvuoja jau milijonus metų nedarydami žalos planetai. Ženklai rodo, kad bręsta krizė, ir tokiomis aplinkybėmis būtina suvokti kelis dalykus, dėl kurių esame tikri, kad galėtume potencialiai negatyvų dalyką paversti galimybe auginti bei didinti sąmoningumą. Aš neabejoju, esu visiškai tikras, kad mes visi esame kilę iš vienos ląstelės, ir, drįstu pasakyti, kad tai įvyko pieno dėka!“

Angelo Frosio