Jubiliejinėje „Žaliojoje savaitėje“ po Lietuvos vėliava stovėjo dvi įmonės iš Juodupės (0)

Kasmetinė žiemiškoji Berlyno paroda-mugė „Žalioji savaitė“ („Grüne Woche“) yra vienas didžiausių renginių visoje Europoje. Per 10 dienų į Vokietijos sostinę suplūsta smalsuoliai iš viso pasaulio, tad prisistatyti savo gaminius ar produkciją būtent šioje mugėje svajoja tikrai didelė dalis verslininkų. Deja, vietų skaičius čia – ribotas, o po Lietuvos vėliava stovėti norintys šalies atstovai privalo įveikti griežtos atrankos barjerą. Visgi nutinka išskirtinių atvejų, kai itin pasižymėję produktų gamintojai sulaukia asmeninių kvietimų dalyvauti, kaip nutiko Juodupėje veikiančio bityno „9 medūs“ atstovams.

Asmeninis kvietimas

Sausio 16-25 dienomis vykusi „Žalioji savaitė“ šiemet buvo ypatinga – surengta jubiliejinį, 100-ąjį kartą. Tradicinėje tarptautinėje žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės parodoje produkciją pristatė daugiau nei pusantro tūkstančio dalyvių, atvykusių iš daugiau nei 50-ies šalių (pernai prisistatė 60). Jų gretose – 12-a atstovų iš Lietuvos (pernai – 11).

Rokiškio kraštui paroda šiemet taip pat reikšminga, mat Rokiškio vardą čia garsino net du verslai ir abu – iš Juodupės krašto: Laimutė Sadauskienė ir jos komanda mugės lankytojus vaišino savo tradicinio paveldo šakočiais bei grybukais, o Dianos Rušėnaitės bityno „9 medūs“ atstovai – medumi bei pristatė originalius vaško gaminius. „9 medūs“, kaip paaiškėjo pokalbio po parodos metu, sulaukė asmeninio kvietimo dalyvauti jubiliejinėje „Žaliojoje savaitėje“.

„Šiemet dalyvauti neplanavome, tad nepildžiau atrankos paraiškos. Tačiau paskutiniąją jų teikimo dieną sulaukiau skambučio iš atsakingų asmenų Lietuvoje ir teiginio kitapus ragelio: „Nematome jūsų paraiškos“... Neslėpsiu, sulaukusi tokio asmeninio kvietimo buvau tikrai labai pamaloninta, tad per tą likusią paskutinės dienos dalį užpildžiau dalyvių konkurso paraišką“, – juokėsi D. Rušėnaitė.

Šis vizitas į Berlyną jos bitynui buvo taip pat jubiliejinis – 5-asis.

Paletė produktų

Visgi visai savaitei į Vokietiją bityno savininkė pirmą kartą delegavo du darbuotojus, o pati liko tvarkytis ūkyje. Moteris neslėpė, kad komandos nariams iškeliavus į užsienį, darbus čia, vietoje, teko pristabdyti: „Todėl šiandien (su bitininke kalbėjome antradienio rytą – aut. past.) jie tiesiai iš lėktuvo į bityną prie darbų (juokiasi – aut. past.) – lėktuvas iš Berlyno nusileido šiek tiek prieš 4 val. ryto“.  

Anot D. Rušėnaitės, dėl tokios darbų skubos ji dar net nespėjo normaliai išklausyti kolegų įspūdžių, nors per tas 10 dienų kiekvieną vakarą susiskambindavo ir aptardavo prabėgusią dieną.

Įdomiausia buvo sužinoti, kaip verslininkai, vykstantys į užsienyje vykstančias net kelių dienų muges geba joms pasiruošti: kaip apskaičiuoja produkcijos kiekius, ar geba tą padaryti tiksliai?

Anot D. Rušėnaitės, sudėtinga yra vykstant pirmą kartą, o kai keliauji 5-ąjį, viskas – paprasta: „Su Vokietija bendraujam ne tik „Žaliojoje savaitėje“. Savo medumi ir gaminiais taip pat prekiaujame Magdeburgo šventėje, tad jau žinome tos šalies gyventojų poreikius. Nors, be abejo, konstatuoti 100 proc. yra sudėtinga, juk norai keičiasi: pavyzdžiui, anksčiau vokiečiai, kaip sakoma, „purtydavosi“ grikių medaus, bet šiemet jis buvo paklausus. Nežinau kas pasikeitė“. 

Bityno savininkė sakė į tokio masto muges, kur susirenka žmonių iš viso pasaulio, reikia tikrai nemažo kiekio gaminių, tad gabena visą paletę įvairiausios produkcijos: nuo įprasto medaus stiklainiuose iki modernių naujovių, tokių kaip vaško šachmatai.

Prekybos ryšiai vietoje

Jau nebe pirmą kartą parodoje-mugėje dalyvaujančios bitininkės teigimu, namo komanda visada grįžta išpardavusi didžiąją dalį nusigabentų gėrybių.

Visgi nepaisant to, kad mugėje pasirodo mažiausiai 50-ies skirtingų šalių atstovai, bendrystė ar prekybiniai ryšiai mezgasi daugiausiai su vietos – Lietuvos – atstovais: „Su Vokietijos ambasada yra tikrai geri ryšiai. Tačiau kažkokie bendri projektai užsimezga labiau su tais, kurie dirba Lietuvoje – kurių gamybos procesui reikalingas ingredientas yra medus“.

Kiekvieni metai

IĮ „Šakočių meistrai“ savininkė Laimutė Sadauskienė į didžiausią Europoje parodą-mugę vyksta kasmet jau nuo 2013-ųjų. Verslininkės teigimu, jubiliejinė mugė šiemet niekuo neišsiskyrė iš organizuotų anksčiau, visgi pačiai L. Sadauskienei šį kartą pokyčių buvo.

„Šiemet, pirmą kartą per 12-a metų, į Berlyną keliavome be šakočių kepimo krosnies. Deja, toks buvo kandidatus atrinkusios ekspozicijų centro komandos sprendimas. Ne mūsų. Mums gal taip buvo lengviau – mažiau streso, mažiau skubėjimo, bet mugės lankytojai tikrai jos pasigedo. Ne vienas vokietis, atėjęs prie mūsų stendo, nustebdavo: „Och, nicht maschine“. Nes tikrai turime savo klientus, žinome, kas ateis per tas mugės dienas ir ką pirks“.

Pasak verslininkės, jie, pirmiausia, yra šakočių kepėjai, tad „Žaliojoje savaitėje“ ant „Šakočių meistrų“ prekystalių daugiausiai puikavosi būtent šie gardėsiai. O pasirinkimas – pats įvairiausias: nuo tradicinių, įprastų šakočių, iki keptų naudojant grikių ar spelta miltus bei „šviežiausia“ juodupietės naujiena – liofilizuotų uogų šakočiai.

Ne visos naujovės – įvertinamos

„Pastarieji – vos prieš Kalėdas atsiradusi naujiena. Šiems šakočiams iškepti naudojame liofilizuotų uogų miltelius – sumaltas uogas. Galiu pasidžiaugti, kad mugės lankytojai mūsų naujieną pirko tikrai labai noriai, jiems patiko“, – apie mugę pasakojo L. Sadauskienė.

Anot jos, atstovauti šalį tokio masto parodoje yra ne tik garbė, bet ir sunkus darbas. Ir jis, ne visada būna lydymas sėkmės. Gal todėl, verslininkės manymu, dalyvių kaita Lietuvos stende, nėra didelė: „Jei atvirai, pasirodo vienas-kitas naujas veidas. Pavyzdžiui pernai vieniems šaltalankius pristačiusiems lietuviams labai nesisekė. Stakliškiams irgi ėjosi ne kaip, tad po mugės jie buvo itin nusivylę. Manau sėkmė priklauso nuo produkto, nuo jo pateikimo, pristatymo, be abejo – vartotojų vartojimo įpročių. Mums sunkiau sekėsi su grikių miltų šakočiais, nes vokiečiai apskritai nemėgsta grikių – nei jų kruopų, nei gaminių iš grikių“.

Čia, anot mugės dalyvės, „gelbėjo“ Vokietijoje gyvenantys lietuviai ar kitų kaimyninių šalių atstovai, kurių vartojimo įpročiai, pomėgiai, yra panašūs į mūsiškius.

Kuriozinis įvykis

L. Sadauskienė juokėsi prisiminusi pirmąją mugę: „Pirmi metai buvo sunkūs, nes ne visus niuansus žinojom. Pasakė, kad reiks vaišinti žmones ir mes vaišinom nemokamai: kepėm vietoje šakočius, pjaustėm, o visi praeidami valgė saujomis. Gerai, kad po kurio laiko viena žurnalistė „paprotino“ sakydama, kad ne taip darom, kad reikia imti po eurą už gabalėlį“.

Anot mugės dalyvės, vokiečiai irgi turi šakočių kepėjų, tačiau jie tikrai skiriasi nuo lietuviškų. L. Sadauskienės teigimu, kepinys panašus į minkštą baranką, saldus ir dar yra aplietas šokoladu. O gardėsio kaina – daugiau nei 60 eurų už kilogramą...  

Nuotraukos: Asmeninio archyvo ir Lrytas.lt