Jūžintiškiai vis dar tikisi sulaukti – jeigu ne asfalto, tai nors normalaus žvyrkelio (0)

Jūžintiškiai, susirinkę išklausyti seniūno 2023 m. veiklos ataskaitos apie nuveiktus darbus, diskutavo ir apie įsisenėjusias problemas. Ragelių gyventojai vis dar laukia kokybiško vandens, Laibgalių – šaligatvio, o visi kartu – normalaus kelio. Seniūnijos gyventojai piktinosi ir dėl kelius gadinančios sunkiosios technikos.

Apie nuveiktus darbus

Jūžintų seniūnas Vytautas Stakys apžvelgė pernai atliktus darbus, dėkojo aktyviems keturių seniūnaitijų seniūnaičiams, bendruomenių atstovams, prisidedantiems prie įvairių veiklų, ūkininkams, talkinantiems žiemą valant kelius. 

 Praėjusiais metais buvo įrengta paplūdimio poilsio zona, tvarkomos viešosios erdvės, baigtas keisti gatvių apšvietimas, sudėti LED šviestuvai, suremontuotas Laibgalių kultūros centro pastatas. Seniūnijos pastate įrengtas dušas, pastatyta skalbimo mašina. Nusiprausti, išsiskalbti drabužius čia gali socialines paslaugas gaunantys gyventojai. Jūžintų bendruomenė pernai buvo pripažinta bendruomeniškiausia seniūnija Lietuvoje. Praėjusią vasarą Jūžintuose vyko vienas didžiausių renginių – respublikinis neįgaliųjų sąskrydis „Pabūkime laimingi“. Susirinkime dalyvavęs Rokiškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas Algis Veikšys vylėsi, kad bendradarbiavimas su seniūnija tęsis ir šiemet rugpjūčio mėnesį Jūžintus taip pat aplankys daug svečių, planuojamas respublikinis neįgaliųjų renginys.

Gyventojų mažiau

Kalbėdamas apie gyventojų skaičių, seniūnas konstatavo, kad mažėjimo tendencijos nesikeičia. Seniūnijoje per dešimtmetį sumažėjo 439 gyventojais, šiuo metu jų skaičius kiek daugiau nei 1300.  didžiąją gyventojų dalį sudaro 45–65 amžiaus asmenys, vaikų iki 7 metų seniūnijoje yra 57, apie pusšimtis gyventojų – vyresni nei 85-erių.

Socialinio darbo organizatorė Dalia Lašaitė pristatė socialinę statistiką. 

Barsto ir remintuoja 

Prasti keliai kėlė daugiausiai emocijų, o prasidėjusios diskusijos apie apie kelius ir žvyrkelius nerimo valandą. Prieš ankstesnius rinkimus į Seimą prisiklausę pažadų gyventojai spėliojo, kad artėjant naujiems rinkimams sugrįš ir „kelio tvarkymo klausimas“.

Jūžintų seniūnijoje 181 km vietinės reikšmės kelių, vos 10 km iš jų – asfaltuoti, likusieji – žvyrkeliai. Pasak seniūno, dėl mažo finansavimo pernai nebuvo vykdyta didesnių remontų, keliai buvo greideriuojami, savivaldybės skirtų lėšų (7764 Eur) pagal vietinės reikšmės kelių priežiūros programą nedaug lieka kelių barstymui ir valymui, didelį dalį „suvalgo“ kuras ir traktoriaus remontas. Kelių direkcijos lėšos, kurias savivaldybė paskyrė seniūnijai, sumažėjo iki 38 tūkst. (2020 m. buvo skirta daugiau nei 58 tūkst. Eur). Pasak seniūno, seniūnijos vietinės reikšmės keliams tvarkyti reikalingos didesnės lėšos, atsižvelgiant į tai, kad šis kraštas kalvotas ir vyrauja žvyrkeliai. Gyventojai replikavo ir dėl kelių atstatymo darbų po ralio. Dviejų ruožų po 7 km atstatymui skirta 2400 Eur suma ne vienam kėlė šypseną. 

Priklauso skirtingiems rajonams

Diskutuota dėl kelio Čelkiai–Jūžintai–Užpaliai, tiksliau, dėl jūžintiškiams aktualaus ruožo – prastos būklės žvyrkelio nuo miestelio iki Kaniūkų.

Praėjusią savaitę Rokiškio rajono atstovai dėl šio kelio diskutavo ir  Lietuvos automobilių kelių direkcijoje. Susitikime dalyvavę Rokiškio r. merą pavaduojantis Vytautas Saulis ir Jūžintų bendruomenės pirmininkas Jonas Rubikis sakė, kad norai atsimuša į skaičius, taigi svajoti apie  žvyrkelio asfaltavimą artimiausiais metais nereikėtų, tačiau reikalauti, kad kelias būtų normaliai nužvyruotas ir nugreideriuotas reikia. Šį procesą paspartintų, jeigu du kelio ruožai, priklausantys skirtingiems rajonams – Rokiškio ir Utenos, įtraukiant į prioritetinių kelių sąrašą, būtų vertinami kaip vienas kelio ruožas dviejuose rajonuose ir jų intensyvumas būtų vienas. Tokio vertinimo ir bus siekiama.  

Kritikavo vertinimo metodiką

Pasak J. Rubikio, kelių vertinimo metodika turi ydų, kai tas pats kelias matuojant transporto srautus yra padalintas į dvi dalis pagal rajonus. Šiuo atveju vienoje pusėje transporto srautai viršija minimalias normas – Utenos rajone šiame ruože pravažiuoja 120 automobilių per dieną, o Rokiškio pusėje – apie 90 automobilių. „Logikos yra, Utenos  pusėje yra kelio atšakų į šonus, o gal kai matavo srautus uteniškiai pasistengė pirmyn atgal dažniau pro tuos daviklius pravažiuoti, kad jų srautai būtų didesni“, – juokavo bendruomenės pirmininkas ir „nuramino“ jūžintiškius, kad žvyrkelių Lietuvoje iš viso 5,5 tūkst. km, o esant tokiam finansavimui, koks yra dabar, neužteks iš šimto metų visus išasfaltuoti.

Atbaido ekskursantus

J. Rubikio pastebėjimu, Jūžintų miestelis gražėja, yra įspūdinga bažnyčia, tačiau norinčius pamatyti tą grožį ekskursantus atbaido prasti keliai. Jūžintiškis vylėsi, kad kada nors kelias iki Kamajų bus asfaltuotas, gal tuomet atvyktų daugiau ekskursijų. „Kai žmonės paklausia, pro kur geriausiai atvažiuoti, visada rekomenduoji ten, kur yra asfaltas, pavadinkim jį dar taip, – apie asfaltuotą kelią iš Rokiškio kalbėjo jūžintiškis. – Tada žmonės atsisako atvažiuoti, pernai tik dvi ekskursijas turėjome“.

Seniūnijoje vienintelės gamybos įmonės „Audrupio paukšyno“ vadovas Vidmantas Stasiškis prašė išspręsti „5 minučių klausimą“: kad ruožas Sėlynė–Laibgaliai nors žiemos metu valant kelius būtų priskirtas vienai seniūnijai ir tvarkomas vienu metu. Iki šiol situacija būdavo tokia – 3 km valo Rokiškio kaimiškoji seniūnija, likusią dalį – Jūžintų, taigi, jeigu viena seniūnija vėluoja, dalis kelio lieka nevalyta. „Atvažiuoja iš kitų šalių vilkikai, jie negali apsisukti vidury kelio“, – aiškino įmonės vadovas. Seniūnas priminė, kad lėšų trūksta ir saviems keliams nuvalyti, tačiau sakė neprieštarautų, jeigu tą kilometrą apsiimtų nuvalyti Rokiškio kaimiškoji seniūnija.  

Trūksta šaligatvių

Dar viena problema, kurią sprendžiant gyventojai prašė seniūnijos ir policijos pagalbos – dėl ant kelio pakraunamų miškovežių, sunkiosios technikos, gadinančios kelius. Pasak seniūno, vietinės reikšmės keliuose beveik visur yra svorio ribojimas iki 8 t, šiuo metu tik viena įmonė yra suderinusi ir gali važiuoti su sunkesne technika. 

Laibgalių seniūnaitė Vismantė Griškevičienė sakė, kad ne visų problemų sprendimas seniūnijos galioms, tačiau apie jas kalbėti ir ieškoti sprendimų reikia. „Problemų yra, kaip ir Jūžintų kelias, kuriuo dabar visi važiavome. Šiandien man pasirodė truputėlį palopytas, nes praėjusią savaitę buvo katastrofiškas. Mes norime, kad mus girdėtų dėl šio kelio, kuris yra mums skausminga tema“ – kalbėjo seniūnaitė. Taip pat vylėsi, kad Laibgaliuose kada nors atsiras šaligatviai, nes vaikams nesaugu eiti iki autobusų stotelės kelkraščiu ryte, kai dar tamsu. Be to, ir pati stotelė tamsi, nejauki. 

Laukia švaraus vandens 

Jau seniai švaresnio vandens laukiantys Ragelių gyvenvietės gyventojai piktinosi, kad darbai vis nukeliami vėlesniam laikui ir susitikime norėjo išgirsti konkretesnes datas, kada sulauks vandens gerinimo įrenginių. Pagal vandens kokybės parametrus, dabar gyventojų vartojamame vandenyje yra per daug geležies, smulkiųjų dalelių, per didelis bakterijų kiekis. Pasak Ragelių gyventojų, dėl to kenčia ne tik žmonės, gadinama buitinė technika.

Susitikime dalyvavęs UAB „Rokiškio vandenys“ direktorius Leonas Butėnas sakė, kad Rokiškio  rajone daugiau nei 10 gyvenviečių, kuriose nėra vandens gerinimo įrenginių. Pasak direktoriaus, jų kaina nėra maža, apie 130 tūkst. Eur. Paskutiniai dveji metai įmonei buvo ypatingai sunkūs finansiškai, nebuvo vykdomi beveik jokie projektai. „Buvo klausimas, kaip išgyventi, kad neatjungtų elektros. Todėl viskas buvo sustabdyta, tik šalinamos didžiausios avarijos. Šiais metais projektavimo darbai vyksta, tikimės, iki vasaros jie turėtų susidėlioti ir šiltuoju metu prasidės statybos darbai. Šiais metais toks planas yra“, – kalbėjo L. Butėnas.