Kaimiškosios seniūnijos gyventojams aktualūs nuotekų ir švaraus vandens, neprižiūrimų sodybų bei automobilių greičio ribojimo klausimai (0)

Gera pradžia – pusė darbo, tad susitikimu su apylinkių gyventojais prieššventinę darbo savaitę pradėjo Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė Dalia Janulienė. Vienos „plačiausių“ rajono seniūnijų žmonės susiburti šį kartą vėl buvo pakviesti į Bajorus. Margučių arkomis išpuoštu takelių į Bajorų kultūros ir bendruomenės centrą atėjo ne itin gausus būrys žmonių, visgi būta ne tik vietinių, bet ir atstovų iš Kavoliškio, Skemų, Miegonių, o tai suteikė galimybę aptarti klausimus, aktualius plačiam spinduliui bendruomenės.

„Dosnūs“ metai

Itin trumpa praėjusių metų apžvalga susitikimą pradėjusi seniūnė juokavo, kad 2025 m. buvo dosnūs: vasarą gausiai lijo, dėl ko itin sparčiai augo žolė ir ją šienauti teko kur kas dažniau, o pasibaigusi žiema (nors daugiausiai sniego iškrito jau 2026 m.) taip pat pareikalavo didžiulio dėmesio tiek žmogiškaisiais ir technikos ištekliais, tiek finansinių resursų, tad iš šių metų seniūnijai skirto finansavimo kelių valymui jau panaudota 15 tūkst. eurų. 

Anot D. Janulienės jie, kaip ir dauguma seniūnijų, snygio metu ieškojo papildomos pagalbos – keliams prižiūrėti samdė papildomus tris traktorius: „Padėjo du ūkininkai ir viena įmonė. Tikrai žinau, kad buvo ir savanoriškai padedančių geraširdžių žmonių, kurie neklausė, neaprašė pinigų, bet – valė. Nuoširdus ačiū jiems – būtent taip gimsta bendruomeniškumas. Visi žinote, kokia didelė mūsų seniūnija, be jų būtume buvę užsnigti“.

Seniūnė patikslino, kad iš rajono biudžeto kaimiškajai seniūnijai pernai buvo skirtas 215 tūkst. eurų finansavimas, o už šią sumą atlikta įvairių matomų ir nematomų darbų. Panašus biudžetas seniūnijai numatytas ir šiais metais.

Nauja, bet bloga

Pristatydama prasidėjusių metų darbus, D. Janulienė pirmiausia prakalbo apie žvyrkelius – jau pradėti jų greideravimo darbai, tačiau neskubama tvarkyti visko, nes dalyje kelių – dar šlapia. Anot seniūnės, greideruojant šlapią žvyrkelį iš apatinių sluoksnių „išsimuša“ vanduo ir kelias labiau gadinamas, nei tvarkomas. Tačiau gyventojai buvo užtikrinti, kad atėjus tinkamam laikui, visi seniūnijos žvyrkeliai sulauks dėmesio.

Tęsdama šiais metais planuojamų darbų temą seniūnė užsiminė, kad nors rajono taryba dar nepatvirtino šių metų prioritetinių kelių priežiūros programos sąrašo, bet prie patvirtintųjų pernai yra įrašytas kelių Sėlynės gatvių bei Topolių gatvės Bajoruose remontas.

O štai susitikime dalyvavę gyventojai iš karto atkreipė dėmesį į prieš porą metų Bajoruose sutvarkytą Liepų gatvę, kuri šiandien per visą savo ilgį yra sutrūkusi.

„Žinau. Informacija perduota savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus specialistui ir jis spręs situaciją. Rangovai turi ištaisyti, nes yra garantinis laikotarpis. Nežinau, gal nepasiteisino technologija, nes tokia pat „minkšto asfalto“ technologija gatvė daryta ir Uljanavos soduose, kurioje irgi yra įtrukimas 1 m. nuo pakraščio“, – kamuojančiais rūpesčiais ne vienoje seniūnijos vietoje dalinosi D. Janulienė.  

Susitikime dalyvavęs savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas papasakojo apie savivaldybės įgyvendinamą dinaminio gatvių apšvietimo projektą: pertvarkos palies Bajorus ir Kavoliškį. Šiandien, anot direktoriaus, liko dar 6 savaitės didžiulio projekto „ramybės būsenos“, po kurių jau bus imamasi veiksmų.

Susirinkime dalyvavęs vicemeras Antanas Taparauskas pasidžiaugė pradėtu pėsčiųjų ir dviračių tako remontu išreikšdamas viltį, kad, atsižvelgiant į kelių plėtros fondą, rajono vadovai norėtų tako remontą pratęsti iki Vyžuonos ežero poilsiavietės.

Visiems gerai niekada nebus

Savo lūkesčius išreiškė ir susirinkime dalyvavę gyventojai. Pagrindinės, Bajorų g., gyventojas atkreipė dėmesį į saugumą šiame kelyje ir klausė, ar nebūtų galimybės įrengti 1-2 greičio ribojimo kalnelius ar stebėjimo kameras prie įvažiavimo į gyvenvietę, nes gatvė, ypač savaitgaliais, tampa autostrada.

Deja, rajono savivaldybė čia galių turi mažais. Anot D. Janulienės, gatvė per gyvenvietę yra regioninis kelias, ir nors savivaldybės saugaus eismo komisija tokius prašymus nagrinėja, bet visi jie yra siunčiami į kelių tarnybą: „Patirtis sako, kad tarnyba tokių dalykų nemėgsta. Kavoliškyje gavom kalniukus tada, kai buvo projektuojama gatvė, nes buvo iškeltas toks techninis reikalavimas. Ir jie traktuojami kaip iškiliosios pėsčiųjų perėjos. O kalneliai turi ir pliusų, ir minusų. Minusas yra gyventi prie jų, nes retai kuris vairuotojas sustoja, o tada automobiliai dunda ir kelia triukšmą“, – asmenine patirtimi pasidalijo seniūnė.

Atsakymą į klausimą dėl kamerų papildė vicemeras: „Visai netrukus vaizdo stebėjimo kamera bus įrengta prie rekonstruotos sankryžos į Bajorus ir bus nukreipta į gyvenvietės pusę. Prieš kurį laiką buvo kalbama apie tai, jog Bajorų ir Aleknų gyvenvietėse bus įrengti vidutinio greičio matuokliai, tačiau kalbos nutilo. Pasidomėsiu, kokia situacija šiuo klausimu yra šiandien“.

O administracijos direktorius patikslino, kad vaizdo stebėjimo kamerų klausimas yra derinamas su rajono policijos pareigūnais: šiems išreiškus poreikį, savivaldybė įrengia jų nurodytose vietose. Šiemet, anot direktoriaus, yra numatyta atnaujinti visas mieste esančias vaizdo stebėjimo kameras ir net įrengti 5 papildomas.

Nori švaraus vandens ir nuotekų

Kitas bajoriškio lūkestis – miesto kanalizacija privačiuose namuose: „Viena Bajorų gatvės pusė neturi miesto kanalizacijos. Tai – apie 20 privačių namų. Rinkome parašus dėl kanalizacijos poreikio, kreipėmės į UAB „Rokiškio vandenis“, bet dar laukiam žinių. Klausimas, ar būtų įmanoma kažkada sulaukti tokio projekto? Kadangi šiuo metu kaip tik yra tvarkomas pėsčiųjų takas, būtų ideali situacija bendrovei po juo pakloti bent jau pagrindinį vamzdyną nuotekoms. Mes patys atšakas prisijungsim, kalbėjom su kaimynais apie tai, tačiau svarbiausia, kad būtų pagrindinė trasa“.

Vyras atkreipė dėmesį, kad neatlikus šių darbų dabar, po kurio laiko naują taką gali tekti ardyti, nes gyventojai yra suinteresuoti ateityje turėti miesto kanalizaciją.

Susijusį su vandeniu klausimą turėjo ir Miegonių kaimo gyventojas, teiravęsis apie vandens kokybės gerinimo įrenginių įrengimą gyvenvietėje.

„Teikiau apgyvendinimo paslaugas, tačiau turėjau stabdyti šią veiklą, nes iš bokšto atitekantis vanduo – rudas ir smirda supuvusiais kiaušiniais. Ar būtų tikimybė sulaukti kažkokio vandentvarkos projekto, kuriuo būtų pagerinta mūsų vartojamo vandens kokybė?“, – teiravosi seniūnijos gyventojas.

Deja, atsakymo į šį klausimą niekas pateikti negalėjo, nes darbus planuoja ir vykdo savivaldybės įmonė UAB „Rokiškio vandenys“. Visgi D. Janulienė pažadėjo pasidomėti.

Bėda – apleisti pastatai

Seniūnijų gyventojai susiduria ir su apleistų sodybų problema: minėtame Miegonių kaime riogso sudegusios pirties liekanos, o susitvarkiusiuose Skemuose stūkso vienintelė netvarkinga sodyba.

Pastarąją, anot vietinių, pernai įsigijo sostinės gyventojas, kuris savo Nekilnojamąjį turtą aplankė vos vieną kartą ir nesivargina nei prižiūrėti, nei tvarkyti: „Už pusantro tūkstančio eurų įsigijo sodybą su 30 arų žemės, bet visur piktžolės – iki pažastų. Siūlė mums 40 eurų, kad jam nušienautume žolę. O paskui peržiūrėjo baudas už nepriežiūrą ir pasakė: jos – mažos, susimokėsiu, nieko nereikia daryti. Gal administracija ar taryba galėtų sugriežtinti įstatymą, padidinti baudas tokiems savininkams? Visi namai Skemuose tvarkingi, apart šio“.

D. Janulienė atsakė, kad tiek vienu, tiek kitu atveju praėjusiais metais pastatai dar negalėjo būti įtraukti į rajono apleistų pastatų registrą (nuo pirties sudegimo nebuvo praėję metai, o Skemuose savininkas taip pat pasikeitė tik prieš metus), tačiau jei ir šiemet savininkai nesitvarkys, jau bus galima imtis veiksmų.