Keičia tradicijas: vietoje keitimosi dovanėlėmis – auka beglobiams gyvūnams (0)

Visi, tiek seniai, tiek vos pavasarį mokyklą baigę puikiai prisimena, koks jaudulio ir nekantrumo kupinas laikas yra Kalėdų laukimas. Ypač – keitimosi dovanėlėmis su klasės daugiais momentas, kai įtemptai stebimas kiekvienas klasės draugo judesys ar žvilgsnis viliantis, jog dabar jau atėjo tavo eilė gauti, o paskui – ir įteikti, dovaną. Bet tradicijas galima „pakoreguoti“, jei atsiranda iniciatyvių žmonių ir, be abejo, tam pritarianti bendruomenė.

Šilta iniciatyva

Būtent taip padaryti nusprendė Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos pedagogų bendruomenė, šiemet vietoj keitimosi kalėdinėmis dovanėlėmis vaikus paraginusi pasirinkti prasmingesnę dovaną – auką beglobiams rajono gyvūnams. Artėjančių švenčių proga visi ugdymo įstaigos 1-8 klasių moksleiviai ieškojo ne įmantrių dovanų draugams, o pirko maistą, kraiką ar higienos priemones keturkojams.

Vaikai, anot pedagogų, iniciatyvą priėmė itin noriai ir aktyviai: „Visi tikrai labai šiltai sureagavo į pasiūlymą. Neišgirdom nei vieno nepasitenkinimo, kad negalės keistis dovanėlėmis. Šiandien vaikai puikiai supranta, kad visko turi „per akis“ ir, kad dovana – trumpalaikis efektas. Gal mes jau „atgyvenom“ tą keitimąsi dovanomis, gal baigiam išsisemti šiuo klausimu, o ieškome kažko tikresnio. Nes progimnazijoje buvo ir kitų gerumo akcijų: pavyzdžiui pradinukai su tikybos mokytoja rinko „Carito“ inicijuotus „Dosnumo krepšelius“. Svarbu pažymėti, kad aukodami gyvūnams kai kurie vaikai neprašė tėvelių pinigų, bet naudojo asmenines lėšas iš savo taupyklių ar duodamų dienpinigių“.

Akcijos – ne naujiena

Panašaus pobūdžio akcijų šioje ugdymo įstaigoje vyksta ne tik prieš Kalėdas. Pavyzdžiui, istorijos mokytoja Agnė Mackuvienė 2022-aisiais pakvietė savo auklėtinius rugsėjo 1-osios proga nenešti jai gėlių, o lėšas, numatytas žiedams pirkti, skirti maistui beglobiams Rokiškio rajono gyvūnams. Taip moksleiviai elgėsi du rugsėjus iš eilės. Kai kurie pedagogai progimnazijoje aukų rinkimo akcijas organizuoja ir be konkrečios progos.

Visgi šiemet Kalėdinė iniciatyva buvo organizuota pirmą kartą, o prie jos mielai prisijungė ir moksleivių tėveliai, net skambinę mokytojams ir domėjęsi, kokių palučių reikia iš veterinarijos vaistinės. Pavykus sumanymui, progimnazijos bendruomenė neslėpė vilties ir kitąmet siūlyti šventes įprasminti tokia pat akcija – juk padėti vargstančiam yra kur kas prasmingiau, nei dovanomis apipilti viskuo aptekusį.  

Iniciatyvos imasi vis gausiau

J. Tūbelio bendruomenė surinktomis dovanomis dalijosi su Rokiškio rajono gyvūnų globos organizatore Nijole Pranckūnaite. Ir nors aukos beglobiams iš šios ugdymo įstaigos atkeliauja nebe pirmą kartą, nuvykusi pirmadienį pasiimti lauknešėlių, moteris sakė buvusi nustebinta progimnazijos bendruomenės iniciatyvos: „Net išsigandau (juokėsi – aut. past.). Prisipažinsiu – nesitikėjau, kad aukoms parsigabenti reikės atlikti ne vieną reisą automobiliu... Šiemet sulaukėme kaip niekad daug geradarių: gal prieš mėnesį apie beglobius gyvūnus galvojo ir gėrybėmis su mumis pasidalino Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto progimnazijos bendruomenė, visai neseniai – Obelių ir Antanašės gyventojai. Kaip jaučiuosi? Užplūsta didžiulis džiaugsmas, o kartu ir rūpestis, nes nebuvom pasiruošę taip staigiai ir tiek daug gauti. Ačiū! Juk Adventas tampa pats prasmingiausias, kai daliniesi“.

Pasak N. Pranckūnaitės, taip pat gausiai prieš Kalėdas jų organizacijai buvo suaukota miesto prekybos centruose „Aibė“ ir „Norfa“. Preliminariais savanorės skaičiavimais, jie jau „peržengė“ pusantro tūkstančio beglobių kačių, kuriomis rajone rūpinasi neabejingi žmonės, ribą.

Dalinasi savo kąsniu

Anot moters, surinktos gėrybės, ypač – maistas, bus perduotos laikiniems globėjams, kurie rūpinasi pamestinukais iki šie suranda nuolatinius namus.

„Kviesim žmones, kurie maitina ir globoja laukinius katinėlius kaimuose. Tuos, kurių tvartuose ar sodybose glaudžiasi po 20-28 ar net daugiau išmestų, atvežtų ir paliktų katinėlių. Paradoksas, tai dažniausiai daro patys nepasiturintys, sunkiau gyvenantys asmenys, kurie su alkanomis burnytėmis dalinasi nors ir makaronų sriubytės šaukštu. Bet jie padeda – neatstumia, nes rado tą dūšelę prie kokių kapinių ar prie savo vienkiemio miškelyje. Priglaudžia ir dalinasi tuo, ką turi“, – beveik kasdienes situacijas pasakojo N. Pranckūnaitė.

Pašnekovės nuomone, namų šilumą suteikiantys senjorai dažnai jaučiasi šia veikla įprasminantys save, nes turi kuo rūpintis. Ypač tais atvejais, jei artimieji, vaikai gyvenimą kuria kažkur toliau ar net užsienyje.