Konfliktus šeimose gesinantys policijos pareigūnai konstatuoja – trečdaliui smurtautojų tai tapo gyvenimo būdu (0)

Smurto artimoje aplinkoje tendencijos jau daug metų nesikeičia – policijos pareigūnai kasdien vyksta į šeimas tramdyti konfliktuojančių asmenų ir liūdnai konstatuoja – maždaug trečdaliui smurtautojų tai yra gyvenimo būdas, kurio beveik neįmanoma paveikti jokiomis prevencinėmis programomis. Šiemet Rokiškio rajone gauta daugiau nei 500 pranešimų dėl smurtaujančių šeimos narių, pradėti 57 ikiteisminiai tyrimai.

Poreikis informuoti  

Gruodžio 1 d. vyko Rokiškio rajono savivaldybės smurto Artimoje aplinkoje prevencijos komisijos ir socialinių iniciatyvų „Atvirasis ratas“ praktinė konferencija, kurioje kalbėta apie įstatymų pakeitimus, teikiamą pagalbą smurto aukoms, pateikta statistinių duomenų.

Rokiškio socialinės paramos centro direktorė Jolanta Paukštienė sakė, kad poreikis suteikti daugiau informacijos specialistams ir visuomenei atsirado nuo liepos 1 d. įsigaliojus smurto artimoje aplinkoje keitimo programai, pristatyta ir neseniai įkurtos Rokiškio rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos veikla.

„Prieš keletą mėnesių buvau pakviesta skaityti pranešimą smurto tematika Panevėžio savivaldybėje. Ten skaičiau pranešimą apie senyvo amžiaus asmenis, neįgaliuosius, kaip dažnai  jie susiduria su smurtu artimoje aplinkoje, kokios smurto formos dominuoja. Dalinausi patirtimi iš savo krašto. Pastebėjau, kad žmonės domisi, pati taip pat išgirdau daug negirdėtos aktualios informacijos. Kai per pirmąjį komisijos posėdį mane išrinko šios komisijos pirmininke, pamaniau, kad galiu inicijuoti apie tai kalbėti viešai konferencijoje Rokiškio rajono savivaldybėje su Rokiškio specialistais bei visuomene“, – teigė J. Paukštienė.

Pakvietė specialistus

Skaityti pranešimus šia tema pakviesti specialistai, kurie susiję savo darbo specifika su smurto apraiškomis artimoje aplinkoje, vieni dirba su smurtautoju, kiti su smurto auka, arba tais, kuriems gali grėsti susidurti. „Socialinės paramos centre savo darbo specifikoje susiduriame ir su vienais, ir su kitais, todėl būtinybę garsiai kalbėti, viešai diskutuoti matau kaip prevencinę priemonę. Turime šviesti visuomenę visais tam skirtais kanalais“, – sakė konferencijos iniciatorė.

Teiks rezoliuciją

Konferencijos metu Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas sakė, kad valstybės institucijų pareiga padaryti viską, kad smurtą kenčiantys žmonės nesijaustų vieni, palikti, jaustų palaikymą ir pagalbą reikiamu metu bei išsakė griežtą poziciją smurtautojų atžvilgiu – pagalbos jiems nebus ir pagalvės niekas nepadės. Įsigaliojus įstatymui, sulaukiama paklausimų, kad reikėtų pasirūpinti tais, kurie smurtauja, padėti pagalvę, paduoti antklodę. „Mes tais žmonėmis nesirūpinsime, padarysime viską, kad pasirūpintume kenčiančiais nuo smurto“, – sakė meras. Pasak R. Godeliausko, valdančioji dauguma aptarė socialinės darbuotojos, tarybos narės Gretos Žilėnienės iniciatyvą ir gruodžio mėnesį savivaldybės tarybos posėdyje bus teikiama rezoliucija, smerkianti smurtą artimoje aplinkoje ir palaikanti nukentėjusias moteris. Bus sudaryta programa, ką nuveikti ateinančiais metais, kad skriaudžiamos moterys jaustųsi saugesnės.

Ne pasekmės, o priežastys

Smurto prevencinėje aplinkoje komisijos veikloje aktyviai dalyvaujantis vicemeras, policijos rėmėjas Antanas Taparauskas sakė, kad baisiausia, kai tokioje aplinkoje, kur vyksta smurtas, būna nepilnamečių vaikų, kokį pavyzdį jie mato ir kaip išgyvena tas situacijas. „Pikta, kai smurtautojas jau atvykus policininkams bando taikytis ar prašyti atleidimo, kitais būdais išvengti atsakomybės. Tuomet norisi paklausti: „Kur tu buvai prieš darydamas tuos veiksmus?“, – savo pastebėjimais dalinosi A. Taparauskas. Vicemeras pasidžiaugė, kad  Lietuvoje pradedamos spręsti ne smurto pasekmės, o priežastys. Anot jo, švietimas yra vienas svarbiausių dalykų  siekiant užkardyti tuos procesus, taip pat siūlė nepamiršti visų smurto rūšių, įskaitant ir smurtą prieš save. „Kuo anksčiau identifikuosime problemą, tuo efektyviau ją spręsime“, – sakė A. Taparauskas.

Smurtaus dar labiau

Kiek kitokią poziciją išsakė Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus vyriausioji specialistė Rita Dovydė, skaičiusi pranešimą apie smurtinio elgesio pokyčių programas, taikomas Lietuvos probacijos tarnyboje. „Gyvenime visada yra kita medalio pusė, mes nelinkę skirtyti žmonių į gerus ar blogus. Smurtautojai mūsų visuomenės dalis. Kadangi smurto atvejų skaičiai gana dideli, tai ši visuomenė dalis irgi pakankamai didelė. Esu įsitikinusi, jeigu juos atstumsime ir kaltinsime, tie asmenys bus dar labiau linkę į smurtą, savęs nuvertinimą“, – kalbėjo R. Dovydė.

Laimingi nesmurtauja  

Anot pranešėjos, negatyvaus elgesio priežastys dažniausiai glūdi vaikystės traumose. Jeigu žmogus laimingas, patenkintas, mylimas, jis nesmurtauja. Dažniausiai kelia ranką tie, kurie patys vaikystėje patyrė smurtą. R. Dovydė sakė norinti kalbėti ne apie skaičius, nes Probacijos tarnyba ne vien tam, kad užregistruotų pažeidimus ir pasiųstų asmenį į kalėjimą. „Mūsų misija kurti saugesnę visuomenę padedant žmogui keistis“, – teigė R. Dovydė ir pridūrė, kad tokių pavyzdžių jos praktikoje yra. Tai priklausomybių atsisakymas, ryšių su artimaisiais užmezgimas – pokyčiai, galintys tapti žingsniu į kitokį gyvenimą.

Trečdalis susitaiko

Situaciją, statistinius duomenis dėl smurto artimoje aplinkoje pristatė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato viršininkas Rimantas Čepulis. Pasak viršininko, Rokiškis neišsiskiria iš kitų rajonų, statistika panaši. Smurtas artimoje aplinkoje sudaro apie 20 proc. visų padaromų nusikalstamų veikų. Šiais metais per 10 mėn. pradėta 57 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, iš viso gauta daugiau nei 500 pranešimų. Didelis šių skaičiaus skirtumas, anot R. Čepulio, ne todėl, kad   pareigūnai kažką slėptų – jeigu buvo nusikaltimo požymiai, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Rizikuojant jo nepradėti gali atsirasti didesnės pasekmės. Tačiau kartais pranešėjai kaip smurtą artimoje aplinkoje traktuoja kaimynų ar tolimų giminaičių konfliktus, kviečia policiją apsižodžiavę. Dalis gaunamų pranešimų melagingi, kai kurie gaunami pakartotinai arba pranešama dėl orderio ar kardomosios priemonės nesilaikymo. Apie trečdalis pradėtų tyrimų baigiasi tuo, kad nukentėjusieji susitaiko su smurtautoju.

Muša sutuoktiniai, sūnūs

Pernai nuo artimųjų smurto nukentėjo 34 vyrai ir 50 moterų, šiemet per 10 mėn. – 9 vyrai ir 48 moterys. Dažniausiai prieš šeimos narius smurtauja sutuoktinis, sugyventinis arba sūnus. Pavieniai atvejai, kai fizinį ar psichologinį smurtą naudoja dukra, patėvis, motina.  Dažniausiai smurtaujama sukeliant fizinį skausmą, kasmet registruojami vienas ar keli psichologinio smurto atvejai.

Šiemet nuo liepos pradėjo veikti papildoma prevencinė priemonė – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, įpareigojantis smurtautoją laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie nukentėjusiojo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais. „Dar nedaug laiko praėjo ir kaip tas orderis paveiks smurto artimoje aplinkoje kreives, ar atvejų mažės, sudėtinga pasakyti“, – sakė R. Čepulis. Ikiteisminių tyrimų nuo pranešimų skaičiaus 4 proc. sumažėjo, lyginant praėjusių ir šių metų liepos–spalio laikotarpius. Kol nėra nusistovėjusios praktikos, pareigūnams kyla daug klausimų, pvz., ar orderis gali būti išduodamas abiem konfliktuojantiems asmenims. Nuo liepos mėnesio orderiai paskirti 85 grėsmę artimiesiems kėlusiems Rokiškio rajono gyventojams. Gauti 8 skundai dėl orderio paskyrimo, keturi iš jų patenkinti.

Pareiškimo rašyti nereikia

Įsigaliojus smurto artimoje aplinkoje įstatymui, smurtas priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių nusikalstamų veikų ir pareiškimo iš nukentėjusio nereikia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Smurtautojas sulaikomas, pareiškus įtarimą, skiriama kardomoji priemonė, dažniausiai  – pasižadėjimas neišvykti ir nesiartinti  prie nukentėjusiojo. Dėl orderio išdavimo spendžiama įvertinus rizikos faktorius.

Rokiškio policijos komisariato viršininkas pasidžiaugė bendradarbiavimu su socialinėmis įstaigomis, tačiau konstatavo, kad trečdaliu asmenų smurtavimas šeimoje yra tapęs gyvenimo būdu ir labai maža tikimybė jį pakeisti. Su kitais dviem trečdaliais – efektyvus prevencinis darbas, jis reikalingas ir potencialiomis bei jau esamomis smurto aukomis.  

Nulinė tolerancija

Apie smurtą socialiai jautriose grupėse, specializuotą kompleksinę pagalbą, nulinę toleranciją smurtautojams kalbėjo Panevėžio apskrities specializuotos kompleksinės pagalbos centro, Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus vadovė Irma Zabulionytė.

Pranešimą „Smurto prevencija mokykloje: ką gali padaryti mokytojai ir tėvai?“ pristatė Neringa Pajadienė, Obelių gimnazijos socialinė pedagogė-ekspertė, buvo skaitomi kiti pranešimai.