Labiau nei blogi keliai, pandėliečiams rūpi tvarka miestelyje (0)

Kovo 19 d. suėjo lygiai 5-eri metai, kai Pandėlyje dirbti pradėjo seniūnas Algirdas Kulys. Gal atsitiktinai, o gal ir ne, būtent šios „sukakties“ proga seniūnas pandėliečiams teikė kasmetinę seniūno ataskaitą: vardino nuveiktus darbus, skaičiavo gyventojų pokytį bei seniūnijai skirto finansavimo viražus.

Suabejojo poreikiu

Pasiklausyti seniūno ataskaitos susibūrė apie pusšimtį gyventojų. Dar laukdamas bendruomenės narių, seniūnas maždaug tokį skaičių ateisiančiųjų ir prognozavo: „Anksčiau, turiu mintyje, kai tik buvo pradėta tokia praktika, žmonių susirinkdavo žymiai daugiau. Dabar ataskaitos yra pateikiamos viešai rajono savivaldybės tinklapyje, ir kiekvienas besidomintis gali jas bet kada patogiu metu nagrinėtis. Neretai jos yra ir išsamesnės, nes susirinkimo metu pateikiami pagrindiniai, žmones dominantys duomenys“.

Į pastabą, kad ataskaitų pasiklausyti susirinkusi bendruomenė gauna progą užduoti klausimų, pateikti pastabų ar, tiesiog, pasisakyti neraminančiomis temomis, A. Kulys atsakė, kad tą jie gali padaryti – ir daro – užsukę tiesiai į seniūniją, paskambinę ar susitikę miestelyje.

Gyventojų mažėja, visuomenė sensta

Pandėlys – didžiausia rajono seniūnija, kurioje praėjusių metų pabaigoje gyveno 2 tūkstančiai 297 gyventojų (2022 m. suskaičiuota 2 tūkst. 380). Remiantis A. Kulio ataskaitoje pateiktais duomenimis, didžiąją dalį sudaro 45-65 metų amžiaus asmenys (748), antroje rodiklių vietoje įsitvirtinę 25-45 amžiaus grupei priklausantys gyventojai (527).

 Didžioji dauguma susirinkime dalyvavusių pandėliečių teiravosi seniūno, ką įmanoma padaryti su apleistais, neprižiūrimais, griūvančiais ar šiukšlynais paverstais pastatais. (M. Dambrauskaitės nuotr.)

„Per praeitus metus seniūnija „susitraukė“ 83 žmonėmis. Per 10 metų pokytis labai ryškus – nebeliko 800 gyventojų. Tačiau čia – ne vien mirtys, prisideda ir migracija. Mes matome kiek gyventojų buvo registruota ir kiek jų sumažėjo. Mažiausiai šiuo metu gyventojų Suvainiškyje“, – skaičius dėstė A. Kulys ir pridūrė, jog mažėjantis gyventojų skaičius turi įtakos ir seniūnaitijų gyvavimui.

Iki praėjusių metų Pandėlio seniūnija buvo suskirstyta į 8 senūnaitijas, o dabar liko 7: „Teko panaikinti Puodžialaukės seniūnaitiją. Tam įtakos turėjo mažas gyventojų skaičiaus ir tai, kad keletą metų nebuvo pasiūlytas seniūnaitis. Tad jie prisijungė prie Pandėlio“.

Apie pinigus...

Vienas svarbiausių ir visus dominančių klausimų kiekvienos seniūnijos bendruomenei – kaip seniūnija panaudoja skirtą finansavimą. Pandėlio seniūnijai praėjusiais metais iš viso teko 208 tūkst. 390 eurų (palyginimui: 2022 m. – 161 tūkst. 810 eurų).

Anot seniūno, seniūnija vykdydama veiklą įgyvendina Rokiškio rajono savivaldybės strateginiame veiklos plane numatytas programas: Nr. 1 – „Savivaldybės pagrindinių funkcijų įgyvendinimas ir valdymas“; Nr. 3 – „Kultūros, sporto, bendruomenės, vaikų ir jaunimo gyvenimo aktyvinimas“; Nr. 4 – „Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos paslaugų kokybės gerinimas“ bei Nr. 5 – „Rajono infrastruktūros objektų priežiūra, plėtra ir modernizavimas“.

2023-aisiais pagal šias keturias programas Pandėlio seniūnijai skirta 167 tūkst. Eur asignavimų ir 41 tūkst. 394 eurai tikslinių lėšų.

Programų prioritetai – infrastruktūrai

Asignavimus seniūnija skirstė didžiąją dalį skirdami infrastruktūros objektų priežiūrai, plėtrai ir modernizavimui – 132 tūkst. 800 eurų (palyginimui: 2022 m. – 63 tūkst. 800 eurų; 2021 m. – 32 tūkst. 700 eurų); savivaldybės pagrindinių funkcijų įgyvendinimas ir vykdymas „suvalgė“ 7 tūkst. 900 eurų (palyginimui: 2022 m. – 15 tūkst. 100 eurų); kultūros, sporto, bendruomenės, vaikų ir jaunimo gyvenimo aktyvinimui buvo skirta 5 tūkst. eurų (2022-aisiais – 9 tūkst. 500 eurų), o socialinės paramos ir sveikatos apsaugos paslaugų kokybės gerinimui – 21 tūkst. 300 eurų (2022 m. – 16 tūkst. 100 eurų).

Skaičiavo tikslinį finansavimą

Tikslinis finansavimas praėjusiais metais skirtas: seniūnijai priklausančių pastatų einamajam remontui – 4 tūkst. 220 Eur (seniūnijos teritorijoje yra 42 pastatai bei patalpos, kurių bendras plotas siekia 6 tūkst. 626 kv. m.); pavojų keliančių medžių šalinimo darbams atlikti – 7 tūkst. Eur; naujų želdinių įsigijimui ir veisimui – 1 tūkst. 500 Eur; kelių priežiūros darbams Pandėlio seniūnijoje – 9 tūkst. 854  Eur; sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklai finansuoti – 230 Eur; gatvių apšvietimo naujų įrenginių įsigijimas bei esamų priežiūrai ir remontui – 9 tūkst. 295 Eur (Pandėlyje ir seniūnijos gyvenvietėse iš viso yra 353 šviestuvai, iš kurių – 197 yra nauji, LED tipo ir 156 – seno tipo, netaupūs); Pandėlio miesto bendruomenės naudojamų patalpų remontui – 7 tūkst. 500 Eur; neįgaliųjų panduso įrengimui prie Panemunio bibliotekos ir bendruomenės namų – 1 tūkst. 195 Eur bei Panemunyje esančio paminklo „Angelas“ nuvalymui – 600 Eur.

Graži bendrystė – daugiau nuveiktų darbų

Paminėjęs „Angelo“ paminklą, A. Kulys skubėjo pagarsinti, kad tik gražaus bendradarbiavimo ir sutarimo dėka 20-ies metų atsiradimo progą minėjusią Angelo skulptūrą pavyko nuplauti net dvigubai pigiau: „Dėka vieno seniūnijos ūkininko, atlikti didelį darbą – nuplauti garsųjį angelą, pavyko patiems ir gan pigiai. Įsigijom gerą aukšto slėgio plovimo aparatą, chemijai išleidom gal 20 eurų ir vienas mūsų darbuotojas, nebijantis aukščio, jį labai gražiai nuplovė“.

Pasak seniūno, šiam darbui atlikti buvo ieškota rangovo paslaugos, tačiau pasiūlyta kaina, siekusi  virš pusantro tūkstančio eurų, seniūnijai buvo per didelė.

Bendruomenių pagalba

O prakalbus apie bendrystę, seniūnas pasidalino ir kitais, seniūnijos bei bendruomenių įgyvendintais projektais: Pandėlyje atsiradusiu hortenzijų sodu bei praėjusį pavasarį susodinta krokų pieva.

„Turiu dvi nuotraukas: vienoje – tik ką pasodintas hortenzijų parkas, kitoje – parkas lygiai po metų, 2023 m. rugsėjo 10 d. Labai gražiai matosi pasikeitimai. Lygiai taip pat turiu užfiksavęs, kaip bendruomenė talkos metu sodina krokus. Tikiuosi, kitąmet ataskaitinio susirinkimo metu galėsiu pateikti tokias pat nuotraukas palyginimui“, – šyptelėjo A. Kulys priminęs, kad seniūnija pasirūpino sodinukais, o bendruomenė – žmogiškaisiais ištekliais: „Visi tvarkosi, mes vieni, tik su darbininkais, tiek gero nepadarytumėme. Tad dėkoju už iniciatyvas“.

Ataskaitoje seniūnas taip pat pristatė Sriubiškių seniūnaitijos seniūnaitės ir aktyvių Stankūnų kaimo gyventojų iniciatyvą, kurios metu per, maždaug, tris savaites buvo sutvarkyta akmeninė Stankūnų kaimo kapinių tvora: seniūnija pasirūpino medžiagomis, gyventojai – žmogiškaisiais ištekliais.

Gyventojams „skauda“ dėl šiukšlynų

Visame Rokiškio rajone bene opiausias ir daugiausiai diskusijų keliantis prastos būklės kelių klausimas Pandėlyje nebuvo labai sureikšmintas.

A. Kuliui dar ataskaitos metu bendruomenę informavus, kad yra numatyti pačių prasčiausių Pandėlyje esančių – Klaipėdos ir Dagilėlio gatvių tvarkymo darbai, pandėliečiams rūpėjo sužinoti tik terminus.

„Gera žinia ta, kad Dagilėlio gatvės rangos darbai gali prasidėti jau šiais metais. Aišku, pandėliečiams gal labiausiai norėtųsi atnaujinti Klaipėdos gatvę, bet patikėkite, jos abi – ne prasčiausios mūsų seniūnijoje. Lailūnų kaime esančią Liongino Šepkos gatvę sunku apibūdinti. Ją tvarkyti numatyta 2025 metais. Paskutinėmis mano žiniomis, Klaipėdos gatvė dėmesio sulaukti turėtų 2026 metais“, – sakė seniūnas.

Mažėja finansavimas kelių priežiūrai 

Beveik 300 km (284,68 km) įvairios dangos kelių turinčiai Pandėlio seniūnijai, remiantis seniūno pateikta ataskaita, kelių ir gatvių priežiūrai iš Kelių direkcijos „Kelių priežiūros ir plėtros programos“ praėjusiais metais buvos skirta tik 54 tūkst. 906 Eur (2022-aisiais 57 tūkst. eurų, o daugiausiai 2020-aisiais – 91 tūkst. eurų). Iš rajono savivaldybės biudžeto, kaip tikslinės lėšos, skirta 9 tūkst. 854 Eur.

Kelių priežiūros lėšos skaidomas į tris grupes pagal panaudojimą: 28 tūkst. 338 eurų greideravimo darbams, beveik 16 tūkst. eurų žvyrkelių žvyravimui ir 10 tūkst. 573 eurų asfalto išdaužų lopymui

Ūkininkai prašo koreguoti tvarkaraštį

Atėjus laikui bendruomenės klausimams, dėl seniūnijos kelių prašymą išreiškė ūkininkas: „Norėtųsi, kad per darbymetį būtų dažniau greideruojami žvyrkeliai. Kol kas turime situaciją, jog šis darbas vyksta lapkričio mėnesį ir atrodo, jog dirbama tik tam, kad būtų panaudoti skirti pinigai. O tada sustumia lapus, padaro „košę“, tad tokio greideravimo geriau atsakyti ir daugiau dėmesio skirti laikui, kai ūkininkai dirba“.

Su išsakyta pastaba A. Kulys sutiko, tačiau pažadėti, kad pavyks suderinti – negalėjo: „Sutinku. Gal ne visada taip, bet tikrai būna. Kita vertus: džiaugtumėmės, jei greideris būtų mūsų kieme – kada nori, tada važiuoji. Rajone yra tik 3 rangovai, kurie gali pasiūlyti šią paslaugą, o reikia visiems. Esame skaičiavę, kad nugreideruoti visiems mūsų seniūnijos keliams reikėtų apie 2 savaičių“.

Bėda – nuo praeitų metų

Pandėliečiai iškėlė ir kitą, tiesa, jau pernai metais per seniūno ataskaitą užduotą klausimą – dėl P. Cvirkos gatvėje savavališkai atsiradusio „šiukšlyno“ sutvarkymo.

„Šakų krūva nuo pernai padidėjusi trečdaliu. Reikėtų ne tik seniūnijos, kad, pagaliau, kažką tvarkytumėte, bet ir visų pandėliečių sąmoningumo – nebevežkit šakų į Cvirkos gatvę! Arba tegul padaro seniūnas oficialų sąvartyną“, – piktinosi vietos gyventojas.

A. Kulio teigimu, padaryti sąvartyno ten negalima, tačiau ir dėl šakų sutvarkymo kyla bėdų.

„Apsisuko metai, o situacija nepasikeitė. Kodėl? Situacija tokia, kad vienas ūkininkas mums žada pagalbą, bet dar nieko. Radom dar du kitus, bet irgi tik žada. Atsiranda visokių niuansų dėl paėmimo ir panašiai. Kai bus sutvarkyta, tikrai bus įspėjimai, kad negalima čia kompostuoti šakų. Jas reikia susidoroti patiems gyventojams“, – įsisenėjusią problemą gerai žinojo seniūnas.

Apleisti pastatai ir paštomatas...

Didžioji dauguma susirinkime dalyvavusių pandėliečių teiravosi seniūno, ką įmanoma padaryti su apleistais, neprižiūrimais, griūvančiais ar šiukšlynais paverstais pastatais. Ne vienas siūlė juos, tiesiog, nugriaut ar leisti tai padaryti ūkininkams, kuriems už vargą galėtų ir atitekti tos valdos.

„Čia – didžiulė problema. Ir ne tik pas mus, net Valstybiniu mastu. Visgi, seniūnija nelabai ką galim padaryti, nes susiduriama su teisiniais niuansais: yra pastatų savininkai, kurie atsakingi už savo nekilnojamąjį turtą. Neprižiūri, netvarko, bet pripažinti bešeimininkiais ir nusavinti neleidžia Turto bankas. Yra juridinis faktas, kad pastatas kažkam priklauso. Užburtas ratas“, – pečiais gūžčiojo A. Kulys.

Svajoja apie paštomatą  

Viltingai viena pandėlietė seniūno klausė, ar bus kada nors Pandėlyje paštomatas.

Deja, A. Kuliui teliko šyptelėti: „Paštomatas – trečia ataskaita, kai girdžiu šį klausimą ir nieko negaliu konkretaus pasakyti. Mes mažiausiai du kartus per metus rašom laiškus paštomatų tinklų vystytojams ir iš visų gaunam identišką atsakymą: „Kai bus plėtra, tai ir spręsim“. Matom, plėtra vyksta, bet Pandėlį aplenkia. Tikrai siūlom jiems variantus: ar prie seniūnijos ar čia, prie centro, nuoma nekainuotų daugiau, bet jie žiūri komerciškai, mato srautus ir jiems gal neapsimoka. Per mažai pandėliečiai užsisako, tik tokį paaiškinimą turiu (juokiasi – aut. past.)“.