Muziejus džiaugiasi danielių šeimos pagausėjimu: aptvare – du jaunikliai (0)

Vasaros viduryje pasipildė rokiškėnų numylėtųjų Krašto muziejaus danielių aptvaras: dvi danielių patelės tuo pat metu atsivedė po jauniklį, kuriuos daugiau nei mėnesį kruopščiai slėpė nuo aplinkinių. Jiems ūgtelėjus, muziejininkai pagaliau pamatė naujuosius savo šeimos narius.

Vėl septyniese

Krašto muziejaus ūkvedys Valentinas Skeirys sakė, kad jaunikliai pasaulį išvydo birželio pabaigoje-liepos pradžioje: „Kaip įprasta, mamos juos kruopščiai slėpė aukštoje žolėje. Danieliai, kaip ir stirniukai, pajutę pavojų iki paskutinės minutės būna prigludę prie žemės tikėdamiesi, kad niekas jų neras. Užtai laukinėje gamtoje taip ir nutinka, kad žolę pjaunantys traktoriai mažylius sumala... O mes žinojom, kad patelės jau atsivedė, bet specialiai nebraidžiojom ir jauniklių neieškojom. Nekėlėm streso. Jie patys pasirodė visai neseniai“.

Pašnekovas sakė, kad vienas jauniklis yra smulkesnis, kitas – didesnis: greičiausia dėl to, kad juos atsivedusių patelių skirtingas amžius.

Muziejaus ūkvedys išreiškė viltį, kad nors vienas iš jauniklių būtų patelė: „Labai norėtumėme, bet jauniklių lytis kol kas dar neišryškėjo“.

Siekia išvengti kraujomaišos

Prieš kurį laiką muziejininkai įvykdė danielių mainus, sumažindami aptvare esančių augintinių skaičių. Tačiau atsiradus šiems dviem jaunikliams jų ir vėl yra maksimalus skaičius – 7.

„Šiaip, pagal mūsų turimą plotą ir gyvūnų komfortą, optimaliausia laikyti 6-7 danielius. Prieš kurį laiką mes šiek tiek sukeitėm nuo pat pradžių laikytus danielius ir dabar turim vieną naują, sveiką, stiprų elnią lyderį ir vieną naują patelę. Taip pat yra likusi viena senoji patelė ir du jau ūgtelėję jos jaunikliai. Ir, žinoma, naujieji mažyliai. Vėl tampa lyg ir per daug, tad siekdami išvengti kraujomaišos, ateityje vėl bandysim mainytis. Kol kas džiaugiamės, kad esančios patelės su naujuoju patinu nebeturi kraujo ryšio. Idealiausias variantas būtų, jei aptvare augtų du patinai: vienas lyderis, kitas – „pakaitinis“, ir kokios trys patelės“, – lyg šachmatų schemą planą dėliojo V. Skeirys ir pridūrė, kad potencialiausi keitimosi objektai – būtent šią vasarą atsiradę mažieji danieliai.

Sunku rasti pakaitalus

Nors gražieji danieliai džiugina muziejaus lankytojus ir miestelėnus, pašnekovas neslėpė, kad norint juos sukeisti, užtrunka laiko, nes... nelabai kam jų reikia: „Dabar paieškos užtruko apie dvejus metus. Pas mus jie auginami demonstravimui, vaikų džiaugsmui. „Koją“ kiša ir kraujomaišos faktorius, nes tokiu atveju veisimui danieliai nebetinkami. Visgi, šį kartą vargais ne galais pavyko. Ačiū mūsų augintinius priėmusiems žmonėms“.  

V. Skeirys pasidalino ir dar viena problema, su kuria muziejininkai susidurs šią žiemą – ilgametis draugas ir rėmėjas, kuris aprūpindavo muziejų žoliniais pašarais (šienu rulonuose), šiemet to daryti nebegalės.

„Anksčiau gaudavom paramą – žolinių pašarų, bet žmogus mus informavo, kad nebeturės šieno. Tad mes jau nerimaujame, kaip reikės išmaitinti danielius. Būtumėme labai laimingi ir dėkingi, jei kas nors galėtų mums šiuo klausimu padėti: skirti keletą šieno rulonų. Jų reikėtų ne visų iš karto, nes muziejaus teritorijoje neturime galimybės juos sandėliuoti. Galinčius mums padėti, kviečiu susisiekti su manimi telefonu +370 618 13099 arba, jei patogiau, elektroniniu paštu: v.skeirys@muziejus.rokiskyje.lt. Lygiai taip pat, rudeniui įsibėgėjus, vėl kviesime miestelėnus rinkti giles. Pernai jų buvo pririnkta tiek, kad net ir netaupydami, per sezoną visų nesumaitinome (juokiasi – aut. past.). O danieliai tikrai labai mėgavosi šiuo gardumynu“, – pokalbį užbaigė V. Skeirys.