Nėra darbo, nėra duonos: bendras nedarbo rodiklis rajone dvejus metus buvo identiškas (0)

Užimtumo tarnyba (UŽT) kiekvieną metų ketvirtį dalijasi žiniomis – statistika, susijusia su darbo ieškančiųjų ar darbą siūlančiųjų rodikliais. Praėjusių metų situaciją Rokiškio rajone jau apžvelgė ir UŽT Rokiškio skyriaus specialistai. Skyriaus vedėja Dalia Starkuvienė pasidalino skaičiais, apžvelgiančiais rajono situaciją.

– Koks nedarbo rodiklis, bendrai skaičiuojant, fiksuotas 2025-aisiais Rokiškio rajone? Jis - dramatiškai didesnis lyginant su 2024-aisiais, mažesnis ar išliko panašus?

– Vidutinis metinis registruotas nedarbas rajone išliko identiškas – tiek 2024 m., tiek ir 2025 m. jis siekė 10,4 proc.

– Rajono seniūnijų seniūnai, teikdami metines savo veiklos ataskaitas, kartais pasidalina ir nedarbo lygio rodikliais jų seniūnijoje. Ar UŽT Rokiškio skyriuje tokia statistika fiksuojama? Turiu mintyse: konkrečios seniūnijos skaičius.  

– Užimtumo tarnyba neskaičiuoja oficialaus registruoto nedarbo atskirose seniūnijose. Skaičiuojamas tik nedarbas šalyje ir savivaldybėse. Išskirti kažkurias seniūnijas sunku, nes skiriasi veiklą vykdančių darbdavių skaičius, atstumai iki Rokiškio ir pan.

– Kuriuo metų sezonu nedarbo lygis rajone buvo didžiausias/mažiausias?

– Pernai aukščiausias nedarbas fiksuotas vasario pradžioje (11,1 proc.). Aukštas jis buvo ir kovo 1 d. – 10,9 proc. Rugpjūčio, spalio ir lapkričio pradžioje nedarbas buvo sumažėjęs iki 9,9 proc.

– Ar įmanoma išskirti sektoriais, kuriuose darbuotojų stygius pernai metais buvo dažniausias ir didžiausias?

– Daugiausiai laisvų darbo vietų įregistravo apdirbamosios gamybos (523), didmeninės ir mažmeninės prekybos (222) ir statybos atstovai (151). Nevertiname to kaip darbuotojų stygiaus, nes laisvos darbo vietos registruojamos ir esant įprastai darbuotojų kaitai įmonėse. Daugiausiai darbo pasiūlymų įregistruota pagalbiniams įvairių darbų darbininkams, pardavėjams, valytojams, statybininkams, sunkvežimių vairuotojams, virėjams, pieno produktų gamintojams, siuvėjams.

– Įprasta, kad šiltuoju sezonu darbo vietų padaugėja sezoniniams darbininkams. Ar praėjusi vasara buvo kažkuo išskirtinė: gal Rokiškio rajone atsirado naujų darbdavių, siūliusių nebūtą/nesiūlytą darbą? Kiek „papildomų“ darbo vietų UŽT fiksavote, lyginant su 2024-aisiais tuo pačiu metu?

– Pernai darbdaviai įregistravo 1 367 laisvas darbo vietas – 6,1 proc. daugiau nei 2024 m. Darbo pasiūlymus registravo 227 įmonės ir įstaigos. Daugiausiai laisvų vietų įregistruota gegužės ir birželio mėnesiais, atitinkamai: 146 ir 148. Daugiau pasiūlymų sulaukėme nuo kovo iki rugpjūčio. Nuo rugsėjo laisvų darbo vietų skaičius pradėjo mažėti. Tokie sezoniniai pasikeitimai yra įprasti ir kartojasi kasmet. O išskirtinių pasiūlymų nebuvo – įprasti sezoniniai darbai.

– Prasidėjus rudeniui padažnėjo AB „Rokiškio sūris“ darbo skelbimų, o ankščiau ši įmonė buvo viena mylimiausių rokiškėnų gretose. Tad kilo klausimas dėl įmonių populiarumo rajone: koks darbdavys (ar gal net ne vienas) yra „geidžiamiausias“?

– Tikrai negalėtume išskirti vieno ar kelių rajono darbdavių. Kiekvienas į skyrių besikreipiantis darbdavys mums yra vienodai svarbus.

– Pasidalinkite savo įžvalgomis, nuomone, kaip darbo ieškantys žmonės žiūri į darbo paiešką? Nekalbu apie tuos, kurie ne vieną ir ne du dešimtmečius yra UŽT klientai. Smalsu dėl jaunų ar vidutinio amžiaus asmenų: ar jie linkę rimtai ieškoti darbo ir dirbti? Ne vienas verslininkas ir ne kartą yra pasakoję, jog didžioji dalis „jaunimėlio“ neturi to senosios kartos atsakomybės jausmo nei prieš kolegas, nei prieš darbdavį, nei prieš įsipareigojimus.

– Pastebime, kad jaunimas dažniau keičia darbus, nori save išbandyti skirtingose pozicijose. Buvo atlikta Panevėžio ir Utenos apskričių jaunimo pakartotinės registracijos analizė, kuri parodė, kad net 65,4 proc. ankstesnėje registracijoje Užimtumo tarnyboje įsidarbinusių jaunuolių iki 29 m. vėl užsiregistravo per mažiau kaip metus, kas dešimtas jaunuolis vėl užsiregistravo praėjus mažiau nei mėnesiui po įdarbinimo ir beveik pusė (46,5 proc.) – per pusmetį nuo darbo pradžios. Dauguma (41,4 proc.) ankstesnėje registracijoje įsidarbinusių jaunuolių UŽT registravosi antrą arba trečią kartą, 37,8 proc. kreipėsi jau 4-6 kartus, 16,4 proc. – 7-10 kartų. Kiekvieno mūsų kliento darbinės veiklos, karjeros kelias yra individualus, todėl, kalbėdami apie jaunimą, absoliutinti nenorėtume, bet tam tikras tendencijas pastebime.

– Dėkoju už skaičius ir analizę.