Orų anomalijos neleis atsikvėpti: sinoptikai ateityje prognozuoja dar didesnius iššūkius (0)

Pirmosios Naujųjų metų dienos Lietuvoje prasidėjo neramiai – Rokiškio rajono nuo gūsingo vėjo virto medžiai. Dienai šiek tiek aprimęs, šiąnakt, žadama vėjas ir vėl sustiprės: iš penktadienio į šeštadienį numatomi pietvakarių vėjo, pereinančio į šiaurės vakarų vėją, gūsiai, siekiantys iki 24–27 m/s. Biržų meteorologijos stoties vyriausiasis stebėtojas Bronius Medinis ramybės neįžiebia – ateityje anomalijos tik dar labiau išryškės.

– Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba vis dažniau gyventojus informuoja apie artėjančius stiprius vėjus. Iš kur į Lietuvą ateina tie uraganai?

– Kaip dabar madinga sakyti – dėl visko kalta klimato kaita. Taip, pas mus tiek daug vėjų nebūdavo: turėdavom vieną kitą atvejį, o dabar jau vos ne kas mėnesį užklumpa. Taip yra dėl to, kad, pavyzdžiui, pernai turėjome šilčiausius metus per visą orų stebėjimo laikotarpį – vidutinė metinė oro temperatūra buvo net 9 laipsniai, kai norma yra apie 7 laipsnius. Tie du papildomi vidutinės temperatūros laipsniai jau, galima sakyti, yra ekstremalūs, nes buvo stipriai šiltesni metai. Praktiškai visi pernai metų mėnesiai, išskyrus sausį, kuris buvo šaltesnis nei norma, sekė daugiau mažiau virš klimato normos. Šie dalykai suintensyvina visus reiškinius: ypač tornadų, viesulų, kurie jau pernai prikrėtė eibių. Aktyvesni ir piktesni yra ciklonai, tad pavojingi reiškiniai dėl to vis dažnesni. Dabar nebereikia stebėtis, o reikia priprasti ir nusiteikti, kad jei šitokiais tempais, kaip pastaruosius keletą metų, orai ir toliau šils, anomalijų tik daugės.

– Jei taip sparčiai šyla, ar mes galime pretenduoti į pusiaujo klimato juostų orus?

– Na, sąlyginai klimato juostos tikrai po truputį iš Pietų slenkasi į Šiaurę: subtropikai lyg ir artėja link mūsų. Aišku, palmės dar Lietuvoje neaugs ir bananų kiemuose neauginsime. Bet pavojingi reiškiniai jau siaubia labiausiai Vokietiją ir Lenkiją. Neramu, nes lyg ir artėja link mūsų. Lenkija ne tiek ir toli ir, pavyzdžiui, jei mėnesio temperatūra būna 2 laipsniais šiltesnė, nei įprasta, tai sąlyginai gaunasi, kad subtropikai priartėja apie 600 km.

– Ko baisiausio galime tada tikėtis? Ko mes Lietuvoje dar nepajutę, bet yra tikimybė patirti?

– Baisiausia gal yra tai, kad viesulų iš tikrųjų dar padaugės. Taip pat labai stiprių liūčių, škvalų. Visko, kas liečia vėjo reiškinius. Jie pasireikš dažniau ir pikčiau. Ir nors mūsų Lietuvos ploto ne tiek daug, bet orų skirtumai ir mūsų šalyje – didžiuliai. Kas liečia Žemaitiją ir vakarų Lietuvą, ten ciklonas vasarą išpylė labai daug kritulių, o dabar ir vėl skandina – jau upės išsiliejusios. O rytinei šalies pusei pernai metai praktiškai apie pusantro šimto milimetrų kritulių liko skolingi. Todėl pas mus ir žmonių šuliniai, ir upės nusekusios. Jei lietaus pagal normą trūksta, tai hidrologinis reiškinys stiprėja, o iš tų kontrastų matome, kad ateity jų tik daugės.

– Jūs kažkada jau sakėte, kad visi metų mėnesiai pasislinko iš savo vietų...

– Taip. Jau ir šią vasarą turėjome, praktiškai, du rugpjūčius – pagal meteorologinius parodymus rugsėjis kaip ir iškrito.

– Ar gali būti, kad taip iš mūsų kalendorių dings žiema, o mes turėsime po 4 mėnesius trijų metų laikų?

– Dabar daugėja iš eilės besitęsiančių lapkričių. Štai du juos jau turėjome, trečią, matyt, irgi turėsime. Nes po Trijų Karalių žadėtą žiemą ir šaltį vėl atidėjo. Buvo tikimybė, kad stipriau pašals jau kitą savaitę, bet dabar stiprias šalnas vėl nukėlė. Bus šiek tiek šaltuko, tik nedaug. O didesnių šalnų gal sausio vidury sulauksim. Va taip akivaizdžiai žiema trumpina savo laiką: vietoj 3-4 žiemos mėnesiu jau telieka, geriausiu atveju, pusantro.

– Tai paprognozuokite pavasarį: jis ateis laiku, apie kovo mėnesį?

– Sunku kaskart viską nuspėti. Nes tas klimato kaitos iššauktas nepastovumas neleidžia nieko aiškiai prognozuoti. Bet tendencijos išlieka tokios, kad pavasaris atrodys ankstyvas, kai ta žiema trumpesnė, tačiau bus vėsus ir ilgas. O ir augalai dėl tokių permainų pasimetę: jų sprogimo fazės susimaišo – pumpurų krovimas vyksta anksčiau, vos tik gauna saulės ir iš karto nori skleistis, o gegužę dar užeina pasikartojančios šalnos ir juos nušaldo.

 – Bijau Jūsų ir klausti, bet ar gali būti, kad tokiais tempais šylant klimatui po kokių 10-ies metų mes sniego ir žiemos nebeturėsim?

–  Turbūt... Mūsų klimatas panašėja su Didžiosios Britanijos klimatu, kai būna stebuklas, jei per žiemą keletą kartų pasninga. Nors ten nėra karšta, bet žiemos irgi nėra.

– Dėkoju už pokalbį.