Pasak Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Daliaus Kunigėlio, rajone didėja gelbėjimo darbų poreikis (0)

Publikuota: 2022-05-16 Kategorija: Aktualijos
Pasak Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Daliaus Kunigėlio, rajone didėja gelbėjimo darbų poreikis
Rokiškio Sirena nuotr. / Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dalius Kunigėlis

Gegužės 4 d. šventėme Šv. Florijono dieną, laikomą ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Viduramžiais Florijonas buvo paskelbtas šventuoju, žmonių gelbėtoju nuo stichinių nelaimių ir gaisrų. Kaip sakoma, vagis išsineša tik šį bei tą, o ugnis sunaikina visą žmogaus turtą, o kartais – ir gyvybes. Kaip sekasi su ugnimi bei kitomis nelaimėmis kovoti Rokiškio ugniagesiams, paklausėme Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Daliaus Kunigėlio.

- Neseniai šventėte profesinę ugniagesių dieną. Sakykite, kas naujo įvyko nuo praėjusios profesinės šventės iki dabar Jūsų ir Rokiškio komandos darbe?

- Kažko esminio nieko naujo nėra įvykę, viskas vyksta panašiu ritmu. Gal kiek per anksti kalbėti, bet galiu paminėti, kad kaip tik Florijono šventės išvakarėse yra pasirašyta panaudos sutartis dėl žemės sklypo Strazdelio gatvėje, Rokiškyje, kur planuojame pradėti statyti naują Rokiškio gaisrinės pastatą. Iki galutinio rezultato tikrai dar daug reikia padaryti. Tačiau tikslas yra aiškus ir dabar dirbama ties statinio projektavimo užduotimi.

- Galbūt trumpai galėtumėte pateikti vienų metų Rokiškio rajono gaisrų bei kitų įvykių, kuriuose gelbėjimo darbus vykdė vietos ugniagesiai, statistiką? Kaip mūsų rajonas atrodo, palyginus su šalia esančiais?

- Per penkis šių metų mėnesius kilo 69 gaisrai – tiek buvo ugniagesių išvykimų į gaisrus. Į gelbėjimo darbus buvome išvykę 97 kartus. Tai per tokį trumpą laikotarpį iš tiesų yra daug. Per tą patį laikotarpį praėjusiais metais buvo registruotas 61 gaisras, o gelbėjimo darbai – tik 44. Vadinasi, daugiau nei dvigubai išaugo gelbėjimo darbų apimtys. Ugniagesiai atlieka labai įvairius gelbėjimo darbus. Išvykimų į gaisrus taip pat padaugėjo.

Jeigu žiūrėtume praėjusių metų statistiką, per 2021 metus Rokiškio rajone kilo 122 gaisrai, o 2020-aisiais – 141. Rokiškio rajonas yra vienas didesnių rajonų Lietuvoje, todėl gaisrų statistika čia nedžiuginanti. Jeigu pas mus 2020 metais buvo kilęs 141 gaisras, o 2021-aisiais - 122, tai, pavyzdžiui, Pasvalio rajone – atitinkamai 100 ir 93. Kupiškio rajono statistika - 78 ir 73, Biržų rajonas - 90 ir 110. Gelbėjimo darbų stoka taip pat nesiskundžiame: 2020 metais Rokiškio rajone jų buvo 241, 2021 metais – 191. Palyginimui: Pasvalio rajone - 107 ir 92, Kupiškio rajone - 92 ir 98, Biržų rajonas - 155 ir 139.

- Ar ateina dirbti ugniagesiais naujų žmonių?

- Tikriausiai jau girdėjote, kad labai sunku surasti norinčių dirbti policininkų, tačiau mes darbuotojų trūkumu kol kas nesiskundžiame. Labai džiugu, kad pas mus kiekvienais metais vis po vieną kitą ugniagesį prisijungia, atsinaujiname po truputį.

- Kokie keliami reikalavimai tiems, kurie nori dirbti gelbėtojais?

- Yra nemažai reikalavimų. Vienas iš esminių – nepriekaištinga reputacija (neturėti teistumo, rimtų nusižengimų), taip pat - gera sveikata, nes būsimasis ugniagesys turi praeiti specialų sveikatos patikrinimą, puikus fizinis pasirengimas, kadangi ne paslaptis, jog ugniagesio darbas didžiąja dalimi yra reikalaujantis ištvermės ir fizinės jėgos. Paminėčiau dar ir tai, kad gelbėtojas privalo mokėti plaukti. Be abejo, kandidatas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, kurio išsilavinimas – ne žemesnis kaip vidurinis. Privalumas – C vairuotojo kategorija, nes ugniagesys pas mus – universalus darbuotojas, kuris turi mokėti valdyti transporto priemones. Jis turi mokėti ne tik valdyti automobilį, bet ir naudotis įvairia gelbėjimo technika bei įranga, taip pat vandens siurbliu, ko išmoko ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Svarbiausias reikalavimas – reikia norėti dirbti tokį darbą. Ne paslaptis, kad tokiame darbe tenka matyti įvairiausių sunkių psichologiškai vaizdų bei dirbti neeilinėmis sąlygomis,  o tai – ne kiekvienam duota.

- Kokius gelbėjimo darbus gali atlikti gaisrininkai (juk tai – ne tik gaisrai, bet ir padėjimas iškelti sužeistuosius bei žuvusius iš automobilių avarijose, katinukų kėlimas iš medžių, skenduolių ieškojimas ir dar galbūt kiti atvejai)?

- Dėl katinų kėlimo iš medžių norėčiau žmones perspėti, kad dėmesys katinams neturėtų iš gelbėtojų atimti galimybės gelbėti žmones. Kai akivaizdžiai neįmanoma situacijos dėl medyje atsidūrusio katino išspręsti be ugniagesių – tik tada skubame padėti. Daugeliu atvejų žmonės kates gali iš medžio iškelti patys - kopetėles pastatyti ir panašiai. Būna, kad žmonės, važiuodami gatve, pamato ant gatvės kliūtį ir puola skambinti ugniagesiams, kad patrauktų. Manau, trūksta žmogiškumo ir supratimo, kad šias situacijas žmonės gali išspręsti ir patys, neįvertinama, kada iš tiesų reikalingas ugniagesys. Visgi dažniausiai kviečiami esame ne be reikalo. Gaisrai – viena dažnesnių iškvietimų priežasčių, po to dažnai vykstama į gelbėjimo darbus autoįvykių metu. Kaip matote, gelbėjimo įvykiai nustelbia gaisrus. Skęstančiųjų gelbėjimas ir skenduolių paieška taip pat vykdoma. Deja, skenduolių paieškai nardant įrangos neturime, tam yra narų tarnybos. Susidūrimai su chemija – retesnis atvejis, bet ne mažiau svarbus, kai įvyksta cheminės avarijos, tam tikrų medžiagų išsiliejimai. Čia mūsų darbas - gelbėti iš tokių avarijų žmones ir, jei negresia pavojus žmonėms, lokalizuoti židinį, t.y. sustabdyti cheminių medžiagų pasklidimą. Gelbėjimo darbus vykdome ir žiemos metu ant ledo. To daryti dažnai netenka, kiek teko girdėti, gal daugiau tokios pagalbos reikia gyvenantiems pajūryje, kai tenka gelbėti žvejus, atskilus ledui jūroje. Padedame ir kitoms specialiosioms tarnyboms – bendradarbiaujame su policija, greitąja medicinos pagalba, vykstame kartu su išminuotojais, kai randamas sprogmuo. Dažnesnis atvejis - sunkiasvorio žmogaus išnešimas, nutikus nelaimei, kai medikai neturi pakankamai resursų.

Tokie gelbėjimo veiksmai reikalauja specialaus pasirengimo ir tam, kad ugniagesys gelbėtojas galėtų pilnavertiškai atlikti visus minėtus darbus, jis iš tiesų turi mokėti dirbti su labai įvairia technika ir įranga, o tai reikalauja tikrai daug gebėjimų ir žinių.

- Ar tenkina šiuo metu esanti Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos techninė bazė?

- Manau, kad taip. Po truputį automobiliai atnaujinami. Negaliu tiksliai pasakyti, ar šių metų pabaigoje, ar kitų pradžioje planuojame įsigyti vieną naują automobilį. Šiuo metu vienas seniausių tarnyboje automobilių - tai automobilinės kopėčios, o naujausias – automobilinė cisterna, kuri gauta vos prieš kelis metus. Ugniagesiai daug dėmesio skiria technikos priežiūrai, todėl mūsų technika yra tvarkinga. Kas liečia pastatą, turime tikslą pereiti į naujas patalpas. Kodėl to reikia? Pirmiausia, tai dabartinis tarnybos pastatas reikalauja kapitalinių pertvarkymų ir remonto, be to, aktualus užsiėmimų gelbėtojams organizavimo klausimas – dabar mūsų galimybės surengti praktinius mokymus yra ribotos dėl pastato vietos, nes neturime pakankamai teritorijos.

- Ar turite komandoje ugniagesių – moterų?

- Mūsų tarnyboje dvi moterys dirba ugniagesio gelbėtojo darbą. Tai tikrai nėra kažkas neįprasto Lietuvoje. Tik noriu pastebėti, kad norinti pas mus dirbti moteris turi atitikti bendrus ugniagesio gelbėtojo pareigybei keliamus reikalavimus. Ji turi būti pakankamai stipri fiziškai, kadangi vien specialūs drabužiai, šalmas, kvėpavimo aparatas sudaro didelį svorį – virš 20 kg. Moteris turi gebėti vykdyti gelbėjimo procedūras, gesinimą ir kitus darbus. Ugniagesio darbe moterų nedaug, matyt, vien dėl to, kad darbas - tikrai sudėtingas. Jis reikalauja ne tik fizinės ištvermės, jėgos, bet ir psichologinio pasirengimo.

- Dėl kokių dažniausių priežasčių kyla gaisrai?

- Labai dažna gaisrų priežastis – neatsargus paties žmogaus elgesys. Taip pat neretai prieš šildymo sezoną paveda šildymo įranga, krosnys, visus metus dažna gaisrų priežastis – ir netvarkinga elektros instaliacija. Apie rūkymą ir bendrą neatsakingą žmonių elgesį irgi galima kalbėti – neretai gaisrus sukelia nesaugus rūkymas namuose. Tai neaktualu žmonėms, kurie gyvena tvarkingai. Pasitaiko žaibo iškrovos, bet jau ypatingai retai. Šiuo metu rečiau, tačiau anksčiau dažnai vykdavome gesinti ir žolės gaisrų. Toks gaisras gali atrodyti nelabai svarbus, tačiau jis klastingas ir labai pavojingas, nes dėl šios priežasties yra sudegęs ne vienas namas, kadangi ugnis plinta labai greitai. Kai sausra ar didelis vėjas, gesinti degančią žolę ypatingai sunku. Per 2020 metus tokių gaisrų buvo 14, o 2021 metais – dvigubai mažiau, 7 tokie gaisrai.

- Ką patartumėte žmonėms, kurie norėtų išvengti didžiulių praradimų gaisruose?

- Visko tikrai nesusakysiu, nes informacijos apie tai viešoje erdvėje yra labai daug. Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad žmonės dažniau pagalvotų, kiek namuose jie yra saugūs. Įvykus nelaimei, norime sureaguoti laiku ir tinkamai, todėl svarbu dūmų detektoriaus buvimas namuose. Jis yra privalomas kiekvienam gyventojui. Šis prietaisas aptinka gaisrą tokiu metu, kada žmogus dar jo nepastebi – tarkime, pastatė puodą ant viryklės, išėjo į lauką pasikrapštyti darže ir pamiršo, į pasirodžiusius dūmus sureaguoja jutiklis, kyla garsas ir žmogus laiku pamato, kad tas puodas - arti degimo ribos. Jeigu nebūtų detektoriaus, toks žmogus pamatytų tik liepsnas per langą. Be to, manau, kad namuose privalu turėti gesintuvą, kad būtų galima iš karto gesinti, o ne ieškoti įvairių parankinių priemonių, kurių šalia gali ir nebūti. Pavyzdžiui, miltelinis gesintuvas – universali gesinimo priemonė, su kuria galima gesinti tiek elektros įrenginius, tiek laužą ar kitų medžiagų degimus. Svarbu paminėti, kad vanduo ne visais atvejais tinka gesinimui. Ypatingai, kai kalbame apie elektros įrenginių ar aliejaus (riebalų) degimą. Teko girdėti, kad žmonės gesinimui panaudojo žemes iš vazonų, bet čia reakcijos bei išradingumo dalykas. Jeigu kalbėtume apie automobilį – jis visada turi būti techniškai tvarkingas. Gaisrai automobiliuose vystosi labai greitai, todėl ne veltui yra privaloma automobilyje turėti ne tik vaistinėlę, liemenę, bet ir gesintuvą. Pagrindinis dalykas tokiose situacijose – nestresuoti, nes pats stresas padaro veiksmus neadekvačius, pasirodžius dūmams iš automobilio, nebandyti važiuoti greičiau, nes tikrai liepsna neužges, sustoti kelkraštyje, neužtverti kelio. Pirmiausia tokiu atveju reikia atfiksuoti automobilio dangtį, pasiimti gesintuvą ir tik tada atidaryti automobilio dangtį bei gesinti. Kai jau gaisras užgęsta, reikia atjungti akumuliatorių. Detaliau, kaip visa tai teisingai atlikti, šiandien galime rasti socialinėje erdvėje, tiesiog įrašę į paiešką „automobilio gaisro gesinimas“.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad neretai tėvai nekalba su vaikais, kaip reikėtų elgtis gaisrų atvejais. Reikia iš anksto aptarti su šeima, vaikais, ką jie tokiu atveju turėtų daryti. Jeigu vaikas gaisro metu pradės slėptis po lova ar spintoje, įvyks tragedija.

Maisto pamiršimas ir prisvilinimas - taip pat neretas atvejis. Saugumas čia priklauso ir nuo to, kokios yra mūsų dujinės viryklės. Yra viryklės, kurios stabdo dujų padavimą, jei liepsna užgęsta. Būna, kad nors liepsna ir užgesinama, o dujos toliau veržiasi, bet kokia kibirkštis, net šviesos uždegimas patalpoje, gali sukelti sprogimą. Tokie sprogimai reti, tačiau pasitaiko. Manau, žmonėms laikas pagalvoti apie modernesnes virykles - tai nėra kažkoks stebuklas, bet jos dar tikrai ne visur naudojamos. Dėl kilusių gaisrų maisto gaminimo metu dar vertėtų paminėti, kad degančių riebalų negalima gesinti, užpilant vandenį, nes tai tik pablogintų situaciją. Norint užgesinti užsidegusius riebalus, reikia keptuvę ar puodą uždengti dangčiu ir leisti atvėsti, nepulti puodo ar keptuvės nukėlinėti. Taip pat - aplinkui viryklę neturėtų būti degių dalykų – pavyzdžiui, popierinių rankšluosčių ar užuolaidų.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video