Rajono vadovų, seniūnų ir bendruomenių atstovų susitikimas: kokius lūkesčius išsakė vieni kitiems? (0)

Į Rokiškio rajono savivaldybę ketvirtadienį susirinko rajono seniūnai bei nemažai seniūnijose veikiančių bendruomenių atstovų. Anot susitikimą inicijavusio rajono mero Ramūno Godeliausko, pirmą kartą surengta sueiga galėtų tapti tradicine ir rengiama net ne vieną kartą per metus, mat bendruomenių atstovai turėjo nemažai įvairių klausimų: nuo gatvių apšvietimo iki poreikio finansinio raštingumo mokymams.

Susitikimas po apklausos

Pasak rajono vadovo, savivaldybė prieš kurį laiką vykdė apklausą, ko rajono bendruomenės norėtų, kokie klausimai joms kyla dažniausiai. Apklausa parodė, kad didžioji dauguma iš 40-ies rajone veikiančių bendruomenių norėtų aktyvesnio savivaldos ir seniūnijų įsitraukimo į jų veiklą, tad buvo nutarta padaryti bendruomenių primininkų ir seniūnų susitikimą aptariant aktualius klausimus gyvai.

„Iš jūsų lūkesčių, pateiktų apklausoje matėme, kad trūksta konkrečios pagalbos – konkretaus žmogaus, kuris būtų tarpininkas tarp jūsų ir seniūnijos bei savivaldos. Prieš keletą metų mes iškėlėme idėją, kad tais tarpininkais gali būti žmonės, kurie seniūnijose atlieka žemės deklaravimo funkciją. Kad būtent jie teiktų pagalbą bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms (NVO). Tačiau kaip suprantu iš apklausos, ši idėja kiekvienoje seniūnijoje įgyvendinama nevienodai, tad prašau pasidalinti savo patirtimi“, – į bendruomenių atstovus kreipėsi susitikimą moderavęs R. Godeliauskas.

Žmonės suskubo pasakotis ir diskutuoti, patirtys tikrai buvo skirtingos – vieni pagalbos sulaukia, kiti „atsimuša į sieną“, tad meras pasiūlė bendruomenėms pasvarstyti: gal tikslingiau būtų savivaldybėje turėti vieną specialistą, kuriam būtų deleguota pagalbos visoms bendruomenėms ir NVO funkcija, o gal bendruomenės turėtų kitų pasiūlymų.  

Nori mokymų, bet viena iš kitos nesimoko...

Kitas išreikštas bendruomenių atstovų lūkestis – savivaldybės suorganizuoti-nupirkti įvairūs mokymai, iš kurių aktualiausi būtų finansinio raštingumo rengiant projektus ar jų ataskaitas, taip pat – buhalterinės apskaitos. Tačiau pradėjus diskutuoti apie tai susidarė įspūdis, kad rajono bendruomenės mažai bendrauja viena su kita tarpusavyje arba pritrūksta pačių asmeninio indėlio domintis, nes dalis jų ir šiandien turi informaciją apie kovo 24 d. rengiamus nemokamus nuotolinius mokymus bendruomenių buhalteriams...

Visgi buvo sutarta, kad savivaldybė nupirks tokio pobūdžio paskaitas, tik bus kitas iššūkis – suderinti visiems tinkamą laiką.  

Apie ne itin glaudų rajono bendruomenių dialogą galima buvo spręsti ir kilus diskusijoms dėl kai kurių projektų įgyvendinimo sąlygų, nes neretai susiduriama su itin panašiomis ar net analogiškomis problemomis. Pavyzdžiui, vienos bendruomenės atstovių pasiguodus, kad įgyvendinti sumanymo nepavyko, kadangi leidimo nedavė Nacionaline žemės tarnyba motyvuodama savo draudimą tuo, kad bendruomenė neturi jai priklausančios žemės, kitos bendruomenės pirmininkė pasidalijo tuo pačiu savo išgyvenimu, tik rezultatas buvo teigiamas – viską susitvarkė su savivaldybės administracijos direktoriaus pagalba.

Ne vien bendruomenių jėgoms, bet su jų noru

Žinoma, ne tik bendromis problemomis gyvena rajono bendruomenės. Štai Lailūnų gyventojai iškėlė du savo „skaudulius“ – gatvių apšvietimo ir viešojo transporto vaikų atostogų metu problemas. Anot bendruomenės atstovių, jie norėtų bent vieną kartą per savaitę iki gyvenvietės atvažiuojančio autobuso.

„Kaime nėra parduotuvės, o žmonėms ne tik apsipirkti, bet ir mokesčius mokėti reikia. Nebėra susisiekimo. Gyventojai prašo tuo laiku, kai nėra mokyklinio autobuso, pratęsti maršrutinio autobuso kelią nuo Pandėlio iki Lailūnų nors kartą per savaitę: pavyzdžiui, penktadienį ryte 8 val. ir, kad grįžtų 12 val., kad vietos gyventojai galėtų patogiai nuvažiuoti į seniūnijos centrą“, – bendruomenės vardu kalbėjo moteris, dar klustelėjus apie priedangos įrengimą kaimelyje.

Laibgalių bendruomenė atkreipė dėmesį į tai, kad gyvenvietėje nėra pėsčiųjų tako palei pagrindinę gatvę, o jis yra labai reikalingas, nes kelyje – intensyvus automobilių eismas, pakele žingsniuoja žmonės. Deja, R. Godeliauskas priminė, kad kelias per miestelį priklauso AB „Via Lietuva“ ir savivaldybė nieko negali pati daryti. Tai būtų naujo tako įrengimas, kuris,  be visų dokumentacinių procedūrų, kainuotų ir rajono biudžetui itin ženklią sumą. Visgi planas yra, apie tai su bendrove yra kalbėta ir vizija visai reali atsižvelgiant į gyventojų skaičių, į tai, kad yra ugdymo bei medicinos įstaigos ir, žinoma, į automobilių srautą – takas yra būtinas.

Ragelių ir Skemų kaimų bendruomenės klausė dėl kelkraščių sutvarkymo, o Onuškio kaimo bendruomenė norėtų savivaldos prisidėjimo prie salės fojė remonto, kuriam dalį lėšų jau pažadėjo Ilzenbergo dvaro atstovai.

Kavoliškio bendruomenės pirmininkė susirūpino laukiančiu aplinkos tvarkymo iššūkiu: „Nuo liepos 1 d. keisis įstatymai ir už valstybės išmokamas pašalpas atidirbinėję asmenys šio darbo nebedirbs. Kas prižiūrės mūsų teritorijas?“. R. Godeliauskas užtikrino, kad problema bus sprendžiama: peržiūrimi seniūnijų darbuotojų krūviai ir esant poreikiui, priimti papildomi darbuotojai.