„Romuviečiai“ pasinaudojo kūrybine galia papasakoti asmeninę tremties istoriją (0)

Keletas Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos moksleivių ėmėsi kūrybinių iššūkių – paskatinti gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Violetos Karaliūnienės, ryžosi sukurti tikra tremties į Sibirą istorija paremtą kelių minučių filmuką, kurį pristatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuojamame nacionaliniame konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Ir nors istorija – asmeninė, pasakojanti apie vieną šeimą, tačiau kartu tai yra ir visos Lietuvos, nes analogiškų, sulaužytų likimų tam tikru Lietuvos gyvavimo laikotarpiu, skaičiuojama tūkstančiais.

Norėjo įamžinti

Pasak mokytojos V. Karaliūnienės, I-II klasių moksleiviai gimnazistai mokslo metų eigoje turi įvykdyti asmeninį projektą. Anot pedagogės, penkiems devintokams ji pasiūlė sukurti tikrais įvykiais – jos tėvų tremties į Sibirą ir gyvenimo ten istorija – paremtą filmuką ir kartu sudalyvauti konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“, kuriam pedagogė su mokiniais anksčiau yra pateikusi ne vieną darbą.

„Šis filmas – sena mano svajonė: labai norėjau įamžinti tėvų ir savo seserų atminimą. Tėvai beveik 10 metų kentė Sibiro tremtį, tačiau tuo periodu įvyko ir itin gražių jų gyvenimo momentų: pažintis, vestuvės, dviejų dukterų gimimas. Filmuke „Į tremtį išvežta jaunystė. Išlikimas“ pasakojame apie mano šeimą, tačiau toks likimas toli gražu nėra tik mano šeimos patirtis, tai – didžiosios dalies Lietuvos šeimų likimas“, – trumpai apie idėją papasakojo pedagogė, kuri gimė šeimai jau grįžus į Lietuvą.

Sibiru „kvepianti“ autentika

Dramatiškam reiškiniui dar daugiau dramos gimnazistų sukurtame darbe prideda tai, kad istoriją „už kadro“ įgarsina V. Karaliūnienės anūkas Martynas, pasakojantis savo prosenelių Antano ir Antaninos Gildučių bei tremtyje gimusių dviejų jų dukterų prisiminimus, kadruose rodomi iš Sibiro tremties šeimos parsivežti daiktai: artimųjų ir draugų laiškai, siųsti Sibire gyvenančiai šeimai, o iš jo – į Lietuvą, seni žemėlapiai, nuotraukos, A. Gildučio užrašų knygelė, su skrupulingai fiksuotais temperatūros bei gauto atlyginimo duomenimis, medinis lagaminėlis, kuriuo nešina J. Gildutytė grįžo į Lietuvą ir kiti autentiški daiktai iš šeimos archyvo.

V. Karaliūnienė paaiškino ir filmuko pavadinimo „Į tremtį išvežta jaunystė. Išlikimas“ prasmę: išliko šeima, išliko Lietuva – ši mintis yra svarbiausia.

Kūrybinis procesas, anot pašnekovės, visu 100 proc. buvo vaikų: „Mano buvo tik vizija, scenarijus. Nors kai pasidariau pirmąjį, vyras pasijuokė, kad „vaikiškas“, tad teko iš naujo perrašyti (juokiasi – aut. past.). Viską vaikai darė patys: montavo, karpė, įgarsino. Kadangi jie dar gimnazijos pirmokai, nėra tobulumo, bet tuo, ką padarėm ir pateikėm konkursui, aš labai džiaugiuosi. Ir labai džiaugiuosi, kad Martynas atsisakė dirbtinio intelekto pagalbos sakydamas, kad tokios temos DI apdoroti neduos. Pamačiusi mūsų darbą mano sesuo verkė, panaši reakcija buvo ir dainą įdainavusios Laimos Bieliūnienės“.

Plataus viešumo nesivaiko

Lietuvių kalbos mokytoja neslėpė, kad nepaisant istorijos pamokų, ne visiems vaikams tremties tema buvo iki galo suprantama – teko papildomai pasikalbėti apie tą laikotarpį. Tačiau mokiniams buvo įdomūs daiktai, nuotraukos ir, be abejo, „užkabino“ meilės istorija, kurią palietė.

Kūrinys jau Vasario 16-ąją buvo atiduotas konkurso vertinimo komisijai, tačiau Rokiškyje jį matė tik kūrybinė komanda. V. Karaliūnienė neslėpė – ji nėra linkusi filmuką transliuoti itin plačiai: „Kol kas jo aš dar niekur nekeliu. Nenorėčiau, kad jis būtų viešinamas, „eitų“ per „YouTube“, nes tai vis tiek yra šeimos istorija. Dabar laukiam konkurso vertinimo rezultatų, kurie bus paskelbti gegužės mėn.“.

Anot pedagogės, konkurse dalyvauja apie tūkstantį 5-12 klasių moksleivių darbų. Jie varžosi skirtingose kategorijose: rašinių, eilėraščių, piešinių, dainų, filmų, rankdarbių.

Paaiškėjo, kad tai – ne pirmas V. Karaliūnienės prisistatymas konkurse: kol dirbo Pandėlio gimnazijoje, jos mokiniai yra dalyvavę įvairiose kategorijose, o Gintarė Zinkevičiūtė 2023 m. net tapo konkurso laureate piešinių kategorijoje (darbas ,,Daina tiems, kurie negrįš“).

Šių metų herojai

Šiemet jau 26 kartą organizuojamas konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ kviečia Lietuvos moksleivius apmąstyti tragiškus šalies istorijos epizodus, sovietinę ir nacistinę okupacijas, pagerbti okupacinių režimų aukas ir pasipriešinimo okupacijoms dalyvius.

„Romuvos“ gimnazijos bendruomenė: I klasės mokiniai M. Karaliūnas, Denisas Vasiljevas, Kostas Grigaliūnas, Lurda Gintautaitė, Fausta Karpovaitė savo darbu „Į tremtį išvežta jaunystė. Išlikimas“ kalbėjo apie jau į amžinybę iškeliavusius: A. Gildutį, A. Stukaitę-Gildutienę ir Almą Gildutytę, remdamiesi J. Gildutytės-Antanauskienės prisiminimais ir pasakojimu. Tremties dainas dainuoja ansamblis „Gelmės“ (vadovė L. Bieliūnienė).