Skubios pagalbos medikė: pacientus tenka ne tik gydyti, bet ir nuo jų apsiginti (0)

Praėjusią savaitę Seimui pateiktas Administracinio nusižengimų kodekso (ANK) pataisų projektas, numatantis 50–300 Eur baudas už medikų, socialinių darbuotojų garbės ir orumo pažeminimą. Projekto rengėjai tikisi, kad šie pokyčiai padėtų apsaugoti su  agresija ir įžeidinėjimais susiduriančius viešąsias paslaugas teikiančius asmenis. Šiuo metu numatyta atsakomybė už politikų, pareigūnų, tarnautojų, karių, statutinių valstybės tarnautojų  garbės ir orumo pažeminimą. Medikai, kasdien susiduriantys su užgauliojimais, sako, kad tokios pataisos reikalingos, tačiau neįsivaizduoja, kaip įstatymas juos gins realybėje.

„Atleidinėja“ iš darbo

Rokiškio skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė Jolita Skersienė neslepia, kad nuvykus pas ligonius tenka sulaukti ne tik padėkos žodžių. Įžeidinėjimai, pacientų ir jų artimųjų grubūs patarimai, kaip medikai turėtų dirbti tapo kone įprastu reiškiniu. 

„Pagarbos mažai, prisiklausome visko. Pacientai aiškina, kad moka mokesčius, todėl mes privalome daryti taip, kaip jie pasakys. Kiek kartų mane „atleidinėjo“ iš darbo jau nesuskaičiuočiau.

Dažniausiai savo įsivaizduojamų teisių reikalauja neblaivūs asmenys“, – pasakoja medikė.

Šios profesijos atstovams savo darbe tenka išklausyti ir tikrų ar tariamų ligonių šeimos narių komentarus, reikalavimus. Yra buvę net tokių situacijų, kai artimieji prašė gaivinti mirusįjį, jau pusiau sustingusį žmogų, ir piktinosi, kad medikai nedirba.

Prievarta negydo

Vienas iš dažnesnių medikams žeriamų reikalavimų –išvežti šeimos narį ir paguldyti į ligoninę arba išblaivinti. Pasak J. Skersienės, medikai negali gydyti prievarta, jeigu asmuo pats atsisako vykti į ligoninę.

„Jeigu žmogus šaukia, kad nenori važiuoti į ligoninę, juk negaliu jo išvesti užlaužusi rankas. Būna, kad mama primygtinai prašo išvežti išblaivinti suaugusį sūnų ir labai sunku ją įtikinti, kad to daryti negalime. Praėjusią savaitę buvo atvejis, kai vyras ir dukra kategoriškai reikalavo, kad išvežtume jų šeimos narę gydyti priverstinai. Pamatavome spaudimą, apžiūrėjome, moteriai buvo viskas gerai. Tuomet artimieji liepė vežti ją į psichiatrinę ligoninę, tačiau moteris pasakė nevažiuosianti. Šeima iškvietė policiją, pareigūnai taip pat bandė paaiškinti, kad prievarta nenaudojama, jeigu žmogus nekenkia sau ir aplinkiniams“, – apie situacijas, su kuriomis susiduria skubėdami teikti medicininę pagalbą, pasakojo medikė.

Kaip įrodyti

Siūlomas įstatymo pataisas, kuriomis bandoma apsaugoti medikus ir socialinius darbuotojus nuo jų adresu skriejančių įžeidinėjimų, J. Skersienė sako vertinanti teigiamai, tačiau abejoja, ar jomis galės pasinaudoti nukentėję medikai. Įrodyti, kas vienoje ar kitoje situacijoje buvo neteisus ar sukėlė konfliktą gali būti sudėtinga. 

„Filmuoti negalime, nes būtų pažeidžiamos paciento teisės, net duomenų negalime teikti apie žmogų. O jeigu nueini pas pacientą ir bendrauji su juo akis į akį, kas užfiksuos, kaip viskas buvo ir kaip  įrodyti, ką jis pasakė? Juk žmogus gali viską neigti“, – svarsto pašnekovė.

Pasak jos, lygiai taip pat sudėtinga ką nors įrodyti ir priešingu atveju, kai patys medikai kaltinami dėl netinkamo elgesio gydymo. Pastaruoju metu sulaukiama daugiau pacientų skundų, reikalavimų dėl žalos atlyginimo ir pan. Pasak slaugos specialistės, tenka gintis ir įrodinėti, ko nedarei, o kartais visai nutylėti, kad ištartas žodis nebūtų suprastas klaidingai.

Vietoj apsaugininko

Kalbėdama apie situacijas, kuriose susiduria su neadekvačiu pacientų elgesiu J. Skersienė  sako, kad laimei jėgos panaudojimo atvejų pasitaiko retai. Kartą policininkų į automobilį sodinamas pacientas  spyrė į dureles, šios kirto medikei per kojas, teko ilgokai vaikščioti su  kraujosruvomis. Kitu atveju

buvo sužeidę skubios medicinos pagalbos automobilio vairuotoją. Į iškvietimus važiuojančioms medikėms vairuotojas tampa ir savotišku apsaugininku, ypač vykstant naktį į  bendrabučius, kur  laiptinėse vaikšto ne itin draugiškai nusiteikę  neblaivūs asmenys. Pasak pašnekovės, tokiais atvejais savigynai praverstų turėti dujų balionėlį. Tiesa, šiuo metu kilus pavojui medikai nešiojasi racijas ir gali paspausti pagalbos mygtuką. Pašnekovė sako kol kas juo pasinaudoti nebandžiusi ir nežino, kaip jis veiktų.

„Dažniausiai skambinu vairuotojui, nes jeigu rinksi 112, gali nebespėti. Naktį stengiamės neiti po vieną, kviečiamės vairuotoją“, – sako medikė.

Didžiausia šventė – ne Kalėdos

Šventiniu laikotarpiu  specialiosioms tarnyboms paprastai padaugėja darbo. Medikė sako, kad   traumos, alkoholio vartojimo pasekmės lydi metų pabaigtuves, tačiau daugeliui žmonių tikrosios šventės – ne Kalėdos ir Naujieji metai. Šios šventės vyksta kas mėnesį ir vadinasi pašalpų mokėjimo diena.

Tomis dienomis vykdami į darbą, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai žino, kada iškvietimų bus daugiau.

Po didžiųjų metų švenčių vyrauja kita tendencija – artimuosius aplankę ir į didmiesčius išvažiuojantys vaikai apsidrausdami nori paguldyti tėvus į ligoninę slaugai, kad šie neliktų namuose vieni. Vieniši senyvo amžiaus žmonės, vakarais patys išsikviečiantys greitosios pagalbos medikus, dažnai nusiskundžia ne tik negalavimais, bet ir tuo, kad jaučiasi vieniši

Šiuo metu dažniausiai medikams tenka vykti pas karščiuojančius pacientus, jų skaičius vis didėja.

Nerimauja dėl kraujospūdžio

Paklausta, ar būna klaidingų iškvietimų, J. Skersienė pasakoja, kad vyresnio amžiaus žmonės labiausiai nerimauja dėl savo sveikatos ir  dažnai  medikus kviečia vos pasimatavę kraujospūdį. „Kraujo spaudimą žmonės matuojasi elektroniniais aparatais, kurie yra netikslūs. Kai kurie tikrina spaudimą kas valandą, net naktį atsikelia ir pastebėję, kad jis pakilo, kviečia mus. Mes patikriname savo aparatu, paaiškiname, kad kraujospūdis normalus, viskas gerai, tačiau močiutės įtikinėja, kad jų aparatas geriau rodo“, – pasakojo J. Skersienė.

Pasak medikės, būna ir tyčini, melagingų iškvietimų. Neseniai pranešė apie avariją, visos tarnybos suvažiavo į menamo įvykio vietą, paaiškėjo, kad nieko nebuvo.