Už tragiško likimo įkūnijimą I. Lapelytė įvertinta geriausios aktorės apdovanojimu (0)

Besidomintys šokiu, Ievą Lapelytę žino kaip nuostabią Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos choreografijos skyriaus pedagogę. Mylintys teatrą, ją jau matė trejuose skirtinguose vaidmenyse. Būtent už vieną iš jų – nužudytos žydų poetės Matildos Olkinaitės įkūnijimą I. Lapelytė buvo apdovanota, kaip geriausia aktorė.

Pripažįsta visur...

Bene kiekvienas mėgėjų teatrų festivalis, kuriame dalyvauja Rokiškio liaudies teatras (RLT), nepraeina be apdovanojimų jiems. Praėjusį savaitgalį Kaune vykusiame devintajame tarptautiniame mėgėjų teatrų festivalyje „Maskaradas“ dėmesio ir įvertinimo sulaukė I. Lapelytė, pelniusi geriausios aktorės statulėlę. Režisierės Neringos Danienės spektaklyje „Nutildytos mūzos“ ji atlieka pagrindinį, iš Rokiškio krašto kilusios, sušaudytos jaunos žydų poetės Matildos vaidmenį.

Geriausios aktorės statulėle apdovanota I. Lapelytė džiaugėsi, nes tai – pirmasis jos apdovanojimas. „RLT „atsiradau“ 2019 metais, kai režisierė N. Danienė pasiūlė vaidmenį spektaklyje „Marcelės legenda“. Jame vaidinau jauną Marcelę Kubiliūtę. Matildos Olkinaitės vaidmuo – antrasis ir trečias – mūzos personažas spektaklyje „Šepką atradau aš“. Taigi, su RLT jau sukūriau tris vaidmenis“, – skaičiavo I. Lapelytė.

Tikėjosi lengvo darbo

Žinant, kokia tragiška buvo jos įkūnytos Matildos istorija, anot I. Lapelytės, „susigyventi“ su heroje sekėsi įvairiai: „Emociškai nėra lengva vaidinti Matildą, bet žinant jos tragišką istoriją, tai – natūralu. Nors pradžioje, skaitant jos dienoraštį ir eiles, tikrai radau bendrų dalykų ir atrodė, kad vaidinant viskas bus gerai ir lengva. Tačiau prasidėjus repeticijoms supratau, kad nieko lengvo, gražaus ir paprasto nebus. Šį jausmą dar labiau sustiprino atskiros repeticijos su režisiere Neringa“.

Aktorė šyptelėjo, kad kartodama spektaklio žodžius ir eilėraščius keldavosi ryte ir eidavo miegoti vakare.

„Buvo laikotarpis, kai viskas buvo susipynę tik su Matilda. Tai buvo didelis mano noras ne kažkaip suvaidinti ją, bet pajausti, patikėti jos žodžiais, pagauti eilėraščių emocijas, pasikeitimus, nuojautas ir t.t.“, – tikino pašnekovė.

Mėgaujasi vaidyba

Pasakodama apie Matildos vaidmenį, RLT aktorė teigė, jog po spektaklio visada dar kažkiek laiko gaubia paslaptinga aura, „kutena“ sunkiai nusakomas jausmas: „Nulipu nuo scenos, bet dar nejaučiu, kad spektaklis pasibaigė. Ir net nesuprantu, kuriuo metu tas jausmas praeina“.

Ir, nors I. Lapelytė tikino, kad scenoje vaidina, nes mėgaujasi procesu ir įdomu kurti skirtingus personažus, gilintis į skirtingas istorijas, visgi, neslėpė – gera būti įvertintai profesionalios komisijos.

„Tai dar labiau paskatina vaidinti, ieškoti, jausti ir gyventi teatru. Tikrai labai džiaugiuosi. Sužinojusi, jaučiausi pakylėta, nes visai nesitikėjau. Tik... Ar įvertinimas ką nors keičia – nežinau. Nes žiūrovų aplodismentai, po spektaklių pasakyti žodžiai yra visai kas kita. Bendravimas, apkabinimai, matymas, kad žiūrovai nubraukia ašarą, man tai yra aukščiau visų apdovanojimų“, – teatro magiją atskleidė I. Lapelytė.