Seimas imasi samdančių aukles: žada kompensuoti pusę išlaidų (1)

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė pasiūlymui, kuriuo būtų įtvirtinta dienos auklėtojo veikla, o už prižiūrimus vaikus mokantiems tėvams būtų kompensuojama pusė patirtų išlaidų.
Už tai balsavo 85 parlamentarai, balsavusių prieš nebuvo, tačiau 2 susilaikė. Naujovę numatantį Švietimo įstatymo projektą registravo Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.
„Daugelyje Lietuvos vietovių trūksta vaikų darželių arba vietų juose. Savivaldybės nepakankamai efektyviai sprendžia šią problemą neturėdamos pakankamų finansinių išteklių. Tėvai, kurių vaikams neužteko vietų darželiuose patiria dideles išlaidas leisdami vaikus į privačius darželius, samdydami aukles, kurių paslaugos kainuoja dar brangiau, arba vienas iš tėvų privalo likti namuose vaikui prižiūrėti.
Siekdami spręsti tėvų darbo ir vaikų auklėjimo derinimo problemas bei padidinti vaikų priežiūros formas, siūlome Švietimo įstatyme įteisinti galimybę dienos auklėtojams prižiūrėti ikimokyklinio amžiaus vaikus „šeimos darželiuose“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte. Dienos auklėtojas apibrėžiamas kaip asmuo, vykdantis auklės veiklą dienos metu pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą.
„Asmuo, pavyzdžiui esantis vaiko priežiūros atostogose arba pensininkas prižiūrintis savo anūką(-us) galėtų savo namuose įkurti šeimos darželį (namudinį darželį), priimti dar kelis savo kaimynų, draugų ar pažįstamų vaikus ir dienos metu juos prižiūrėti. Dienos auklėtojas savo namuose vienu metu galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus. Dienos auklėtojo šeimos darželyje prižiūrimų vaikų tėvams ar globėjams išlaidos už vaikų priežiūrą būtų kompensuojamos 50 proc. iš valstybės biudžeto skirtų tikslinių dotacijų savivaldybėms“, – aiškina projekto autorė, tačiau nenurodo, kiek tiksliai pinigų tam prireiktų.
Įvertinęs projektą Seimo Teisės departamentas savo išvadoje negailėjo pastabų:
„Pirma, neaišku, kodėl projekte yra išskiriama tik viena ikimokyklinio ugdymo forma, kuria ugdant vaiką tėvai ar globėjai gautų valstybės paramą. <...> Be to, neaišku, kodėl projekte numatyta, kad kompensuojamos vaiko priežiūros išlaidos tik tuo atveju, kai vaikas prižiūrimas auklėtojo namuose, tuo tarpu, kai auklėtojas vaiko priežiūrą vykdo vaiko namuose – išlaidos nekompensuojamos.
Antra, projekte iš viso neatskleistas siūlomo reguliavimo įgyvendinimo mechanizmas, t.y. nenurodyta nei įgaliota institucija, įgyvendinsianti šią įstatyminę nuostatą ir vykdysianti išlaidų kompensavimo funkciją, nei būtini dokumentai, įrodantys dienos auklėtojų ir tėvų tarpusavio santykius vaiko priežiūros srityje, nei pati valstybės biudžeto dotacijų savivaldybėms planavimo, paskirstymo bei išlaidų kompensavimo tvarka, apibrėžianti visus valstybės biudžeto lėšų mokėjimo vaikų tėvams ar globėjams aspektus.
Trečia, manytina, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinti tam tikri valstybės paramos tėvams ar globėjams ribiniai dydžiai, nes siūlomas reguliavimas, pagal kurį nenurodytas joks maksimalus valstybės paramos dydis, ne tik nedera su tinkamo ir racionalaus valstybės finansų tvarkymo bei ekonomiškumo principais, tačiau netiesiogiai skatintų ir piktnaudžiavimo gaunant kuo didesnę valstybės paramą galimybę.“ Tiesa, daugelis Seimo narių antradienio posėdyje teigiamai vertino kolegės projektą ir jame siūlė dar labiau išplėsti atvejus kada ir kaip tėvams būtų kompensuojamos išlaidos už vaikų priežiūrą.
Kad įstatymas būtų priimtas, Seimas už jį turi balsuoti mažiausiai tris kartus, o galutinai priėmus įstatymą turi pasirašyti prezidentė. Kai kuriose ES šalyse egzistuoja panaši tvarka. Pvz., Jungtinėje Karalystėje tėvams gali būti kompensuojamos kai kurios išlaidos, susijusios su vaiko priežiūra.