Kaip neperdegti dirbant nerimo amžiuje? (0)
Kiekvienas iš mūsų darbovietėje susiduriame su tam tikromis rizikomis. Kaip išvengti didžiausios iš jų, žurnale „Psychology Today“ pataria elgsenos mokslų profesorė, tyrėja, populiarių knygų autorė Kristen Lee.
Pirmą sykį akis į akį susitikęs su Stevenu Spielbergu, anuomet dvidešimt trejų Howardas Scottas Warshaw vos nenualpo iš susijaudinimo. H. S. Warshaw tapo žinomas po to, kai dirbdamas Silicio slėnyje sukūrė ilgainiui itin mėgiamu tapusį konsolei „Atari 2600“ skirtą vaizdo žaidimą apie Indianą Džounsą. Būtent tai paskatino S. Spielbergą kreiptis į H. S. Warshaw pagalbos kuriant žaidimą „E.T. the Extra-Terrestrial“, paremtą populiariu 1982-ųjų filmu „Ateivis“.
Kol „Atari“ ir S. Spielbergas derėjosi dėl teisių į žaidimą, žaidimo gamybai numatytas laikas sparčiai seko. H. S. Warshaw liko penkios savaitės žaidimui sukurti nuo nulio. Indianos Džounso žaidimo gamybos procesas truko ištisus metus.
S. Warshaw dirbo septynias dienas per savaitę, praktiškai be atokvėpio. Deja, daugumą rezultatas smarkiai nuvylė. Naujasis H. S. Warshaw kūrinys įvertintas kaip blogiausias visų laikų vaizdo žaidimas. Jis buvo perkamas taip nenoriai, kad dalį neišpirktos produkcijos teko palaidoti Naujosios Meksikos valstijos sąvartyne.
Darbas puošia žmogų, o ne robotą
Šiuolaikinė sparčiai besisukanti rinka į panašią situaciją gali įstumti bet kurį iš mūsų. Kad pateisintume darbdavio lūkesčius, būtume įvertinti kaip gerai atliekantys darbą ir pagaliau išlaikytume darbo vietą, daugelis turime dirbti tarsi robotai ar mašinos.
To pasekmės juntamos visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija įvardijo depresiją visuotine krize. Vadinamasis perdegimas – dažiausiai pasitaikanti profesinės rizikos forma, kuri, deja, pamažu tampa norma. Geras darbuotojas yra tas, kuris neturi kada atsipūsti. Iš mūsų tikimasi, kad galvosime kaip mašinos, o užduotis atliksime kosminiu greičiu – kitaip būsime laikomi apatiškais.
Nereikia stebėtis, kad šie laikai dažnai pavadinami „nerimo amžiumi“. Kiek labiau galbūt stebina tai, kad esame kone priklausomi nuo sunkaus darbo, rašo K. Lee. Kai įsitraukiame į kokią nors veiklą, mus apima kažkokia nepaaiškinama neurocheminė karštligė. Gerai atliktas darbas yra tai, kuo galime didžiuotis. Būti darbščiam ir drausmingam – kilnu.
Pateikė tris rekomendacijas
Žinoma, siekti tobulumo – nėra savaime nesveika. Darbas įprasmina pastangas ir leidžia pasijusti šio bei to pasiekus. Darbas skatina ieškoti ir tobulėti. Iš tiesų: darbas yra didžiulė vertybė.
Knygos „Dying for a Paycheck“ (pažod. vert. „Mirštantys dėl algalapio“) autorius Jeffrey Pfefferis pabrėžia, kad tokia toksiška darbo aplinka nesuteikia žmogui jokio kito pasirinkimo, kaip tik pačiam vilkti tokio dydžio naštą, kokią anksčiau būdavo įprasta dalytis keliems darbuotojams. Tai, pasak autoriaus, kelia riziką tiek psichinei, tiek fizinei žmogaus sveikatai.
Amerikos psichologijos asociacija atkreipia dėmesį, kad dauguma iš mūsų tol nesuvokiame streso keliamos grėsmės masto, kol nepradedame jausti fizinių streso padarinių.
Tiems, kurie nori apsisaugoti nuo darbinių rūpesčių keliamo streso, sveikatos sutrikimų ir perdegimo, rašinio autorė pateikia tris rekomendacijas.
Pirmoji rekomendacija: atminkite, kad be psichinės sveikatos nebus ir sėkmės.
Algalapiai, paskatinimai, priedai, titulai ir tai, ką nusipirksite už užsidirbtus pinigus, psichinės sveikatos jums nesugrąžins. Jei pietūs jums atnešami ir padedami ant darbo stalo, kad tik neatsitrauktumėte nuo kompiuterio ar popierių, arba jei iš jūsų tikimasi, kad į elektroninius laiškus atsakysite net ir tada, kai miegate, jums, ko gero, reikia pasikalbėti su darbdaviu arba tiesiog išeiti iš darbo. Jei jūsų kompiuteris be perstojo kaista, jūsų ilgalaikis pajėgumas ir gerai atlikti darbą, ir tuo pat metu gerai jaustis palaipsniui pradings. Nėra tokio darbo, dėl kurio būtų verta susirgti (arba numirti).
Antroji rekomendacija: geriau atliksite darbą ir geriau jausitės, jei nusistatysite ribas.
Suvokite skirtumą tarp įsitraukimo ir pernelyg atkaklaus įsitraukimo. „Gerai pasistengiau“ nuo „perdegiau“ skiria vos keli laipsniai. Nesileiskite užvaldomi pasaulėžiūros, pagal kurią žmonės tėra tik prekės ir gyvena ne tam, kad būtų, o tam, kad darytų. Įsivardykite savo ribas ir laikykitės jų. Tegul gebėjimas atsilaikyti spaudimui būna pagrindinis jūsų prioritetas. Tausokite save: jei iš paskutiniųjų bėgsite maratonus vieną po kito, anksčiau ar vėliau suklupsite. Nusistatykite protingą tempą ir įsitikinkite, kad skiriate pakankamai laiko savęs tausojimo ir sveikatinimo veiklai: miegui, socializavimuisi, fiziniams pratimams ir atsipalaidavimui.
Prevencija kainuoja mažiau negu remontas. Tyrimai rodo, kad nusistačius ribas ir skyrus laiko atokvėpio ritualams, žmogaus darbo našumas padidėja. Priešingai įsitikinimams, kuriais iki šiol vadovaujasi daugelis darbdavių, dėmesys darbuotojų gerovei atsieina pigiau negu nuolatinė darbuotojų kaita, perdegimai ir sergantys, bet ir toliau dirbantys arba nesergantys, bet į darbą neinantys darbuotojai.
Trečioji rekomendacija: pagalvokite, ką paliksite po savęs.
Kai būsite laidojamas, niekas prie jūsų karsto nekalbės apie tai, kaip greitai jūs atsakinėdavote į laiškus arba koks turtingas buvo jūsų „LinkedIn“ profilis. Nėra lygybės ženklo tarp to, ką darote, ir to, kas esate, nepaisant, kad šie du dalykai dažnai yra tapatinami. Geras gyvenimas nėra matuojamas prekėmis. Psichologų teigimu, geras gyvenimas yra toks, kurį gyvendami galime džiaugtis ryšių tvirtumu, gebėjimu save pažinti ir tiesiog buvimu. Iš naujo apsibrėžkite, kas jums yra sėkmė: ne ta, kuri jūsų vertę nustato vien pagal jūsų išdirbio rodiklius, o ta, kuri atspindi tikruosius jūsų siekius.
S. Warshaw dabar vadinamas Silicio slėnio terapeutu. Šiuo metu jis moko savo kolegas, daug pasiekusius profesionalus, būti bent šiek tiek dėmesingesniais sau ir į savo nesėkmes žvelgti kaip į pamokas. Jo patirtis rodo, kad sėkmė rinkoje ne visada gali būti kontroliuojama, tačiau kartu primena, kad tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip mes ją apsibrėšime, kad ir psichinė sveikata išliktų tvirta, ir atrastume kelią į gerą gyvenimą.
Parengė LRT.lt
http://psichika.eu