Kelias į save veda per mylinčią širdį. Energiniai atstatymai, gydantys kristalai ir sąmoningi sapnai (0)

„Šiuo metu pasirinkau būti šalyse, kuriuose daugiausia tautų ir žmonių iš viso pasaulio. Man patinka matyti skirtumus ir įdomu pažinti ar visi žmonės vienodi energiniu lygmeniu. Jei lietuvis, kinas ir egiptietis – vienodi, tai reiškia, kad žmogaus atstatymas veikia visus nepaisant rasės, lyties ar statuso“, – taip pasakojimą apie kristalų gydomąją galią, sąmoningą sapnavimą ir žmonių energinį atstatymą pradeda LINAS JUOZĖNAS. Vyras tikras, kad žmogaus atstatymas veikia net ir tuos, kurie tuo netiki, nežino ar nesupranta. „Po atstatymo visi patiria pagerėjimą. Man tai sukelia džiaugsmą, o kartu ir nerimą, kad niekas apie tai nežino ir nekalba“, – sako lektorius, knygų autorius ir puslapio kristalai.eu įkūrėjas L. Juozėnas.

Tekstas – Lina Matiukaitė
Nuotraukos – Iš asmeninio archyvo

Buvai fizikas, kuris mokslus iškeitė į kristalų tyrinėjimą ir gilinimąsi į žmogaus energinį atstatymą. Papasakok, kaip tai įvyko?

Jau nuo pirmų dienų, radau potraukį energijų valdymui. Vėliau, vaikystėje, suradau ir sąmoningą sapnavimą. Per sapnus pradėjau traukti žinias, supratimą apie pasaulį, apie žmones, energiją. Rūpėjo ir išoriniai dalykai. Pradėjau studijuoti, bet kai sužinojau, kaip veikia energija ir vibracijos, supratau ir kaip veikia kristalai, kurie yra tobulas vibracinis dažnis. Susilipdė visas paveikslas. Jau tada, naudodamasis kristalais ir sąmoningo sapnavimo žiniomis, galėjau patekti į žymiai gilesnius pasaulius, traukti gerokai didesnę informaciją, nei kada anksčiau būčiau sugebėjęs ir taip pradėjau suprasti, ką reikia daryti, kad padėčiau žmonėms. Galutinis taškas buvo mano trauma, dėl kurios negalėjau nei judėti ir turbūt net neturėjau išgyventi, bet tie keli mėnesiai lovoje leido man ramiai suprasti, kas iš tikrųjų veikia, ir kas yra tiesa. Naudodamas tai, atsistačiau per labai trumpą laiką. Dabar galiu sakyti, kad tai, ką išmokau gali padėti atsistatyti (pagyti) bet kokiam žmogui tiek su psichine negalia, tiek su sulūžusios kojos gijimo paspartinimu.

Kaip manai, kas tau įvyko tokio, kas neįvyksta kitiems, kad pavyko pasiekti šiuos suvokimus?

Vargu ar galima sakyti, kad aš to išmokau. Tiesiog per daugelį metų įvairiais keliais priminiau sau, kaip tai daryti. Mano akimis, yra žmogaus kūnas ir yra jo pilotas. Pats kūnas gali atlikti judesius, funkcionuoti, gražiai atrodyti. Tuo tarpu pilotas nusprendžia ką kūnas veikia, kur eina, su kuo bendrauja. Man kaip kūnui, buvo priminta, kad už jo yra tas pilotas (dvasia). Dar man priminė, kad mano dvasia, aš pats – esu gydanti dvasia. Ji ir bandė man pačiam parodyti, kaip reikia gydyti ir padėti kuo daugiau žmonių. Svarbiausia tai, kad visi gali provokuoti ar kritiškai žvelgti, bet tegu tiesiog pabando ir tada pamatysime ar tai veikia, ar ne. Kol kas nebuvo taip, kad kažkam tai nebūtų naudinga. Žmogus gali tiesiog ateiti pas mane ir sakyti: „Linai, peržvelk mane, galbūt galima kažką atstatyti“. Kol kas pastebėjau, kad atstatyti galima visus. Kai kurių net asmenybės pasikeičia. Arba jei žmogui skauda ką nors, galima nuimti skausmą. Nėra ko nerimauti, nes juk blogiausia, kas gali nutikti, tai tiesiog nieko nenutiks, o daugiausia – į gerą pasikeisti visas gyvenimas.

Savo tinklapyje daliniesi žmonių atsiliepimais ir mintimis po patirto atstatymo. Jų patirtys išties neįprastos, beveik magiškos, bet kuris atstatymas tau pačiam buvo įsimintiniausias?

Prieš plačiau pasiskelbiant, dirbau su keliais šimtais žmonių ir mėginau įvairius dalykus. Labiausiai, kas pasikeičia po atstatymo, tai jo kūnas be galo greit atsigauna. Kalbu ne vien apie sveiką, bet ir apie prisiminimą, kas jis toks ir ką nori daryti. Vienas ryškiausių atsistatymų buvo mergina, kuri kentė nuo sunkių epilepsijos priepuolių. Jai nepadėjo nei vaistai, nei terapija. Situacija tik blogėjo
daugelį metų. Po atstatymo, jos asmenybė grįžo į kūną, o bėgant laikui, pasimatė labai ryškus pagerėjimas. Viskas ko reikia, tai tik daugiau laiko kurio deja ne visada turiu.

Jau keletą kartų pakartojai žodį „atsimename“. Ką atsimename per atstatymą ir kodėl tai užmirštame?

Nenoriu šių dalykų atskirti, bet privalau pabrėžti, kad yra du dalykai – kūnas ir pats žmogus (per-kūnas arba dvasia). Dažnai mūsų kūnas yra valdomas aplinkos. Jam sakoma ką daryti, kur eiti. Taip jis pamiršta savo svajones. Galvojama, kad kam jos siekti, jei daugiau uždirbsiu būdamas vairuotoju. Taip žmogus pamiršta save, atsiranda ligos, neviltis, depresija ir visa kita. Baisiausia, kad jei taip gyvename pakankamai ilgai, net pamirštame, kad kažkada buvome savimi. Kuomet ryšys atstatomas, pradedame viską atsiminti. To neįmanoma perteikti žodžiais, nes atstatymo metu per vieną laiko vienetą atsiranda didžiulis informacijos kiekis. Žmogus visa tai mato ir spalvomis, ir vaizdu, ir vizija ar jausmu. Prisimena, kas jam teikė džiaugsmą. Atsiradus ryšiui su savimi dingsta absoliučiai bet koks poreikis kažkam įsiteikti. Tada pati siela, kuri žino kelią ir ką reikia daryti, pradeda duoti informaciją kūnui. Su šia informacija žmogaus gyvenimas ima keistis per jo paties rankas. Jeigu visiems pavyktų atsiminti tikrąjį save. Kas įvyktų tada? Labai sparčiai atsirastų rojus žemėje. Jei visi grįžtų į savo vietą, būtų laimingi, pamirštų, kad egzistuoja laikas ir nebebūtų nei agresijos, nei noro kariauti. Realybėje nėra nei gero, nei blogo. Yra tik vertinimai. Jei vienas laimingas, kitas gali būti dėl to nelaimingas, bet jei tą nelaimingą asmenį atstatytume, jame dingtų daiktų ir kontrolės troškimas. Atsirastų kitas kelias ir jis net nebenorėtų nei kovoti, nei konkuruoti.
Kaip vyksta pats atstatymas? Aš kaip kūnas nelabai ką darau. Mano veiksmai ir judesiai nieko nereiškia. Atstatymą vykdo tas, kuris stovi už mano kūno. Tikrasis gydūnas yra nematoma mano esybė. Tai ji viską mato ir tiksliai žino ką reikia daryti. Net jei pats žmogus nežino kas jam negerai, net jei aš pats nežinau kas jam negerai, prasidėjus atstatymui, imu viską suprasti. Žmogaus siela nebegali tiesiogiai bendrauti su kūnu, todėl naudoja mane, kaip tarpininką, kad padėčiau tam žmogui atsistatyti. Kai atstatau ryšį tarp jo dvasios ir kūno, žmogus vėl tampa savarankiška būtybe.

O kaip visa tai atrodo realybėje? Žmogus ateina ir aš peržvelgiu kas jam yra ir ar aš apskritai galiu jam padėti. Tuomet pasiūlau patogiai įsitaisyti (atsisėsti arba atsigulti), kad diskomfortas visko nenutrauktų. Tada mes abu užsimerkiame ir be jokio fizinio kontakto, be žodžių ar kitų veiksmų, vyksta magija. Ką tuo metu patiria kiekvienas atsistatantysis labai skiriasi. Vieną veda vizija, kitą sapnai, trečias jaučia jausmais. Kai jis atsimerkia, ir jaučiasi kitaip, ir mąsto kitaip.

Nuo vaikystės buvai smalsus, besimokantis ir imlus žinioms. Tavo iq pagal oficialius testus siekia net 144. Ir tam, galimai turėjo įtakos tiek sąmoningas sapnavimas, tiek daugiau nei 10 metų aktyvaus bendravimo su kristalais. Kodėl būtent jie tavo gyvenime užėmė tokią svarbią vietą, kad net ėmeisi rašyti apie juos knygą?

Joks kristalas nėra iš žemės planetos. Taip pat, kaip ir joks žmogus nėra iš žemės. Net pati Žemė, nėra iš žemės planetos. Visa tai buvo sukurta kitur. Kai žmogus gyvenime neturi pagrindo, nežino kas tiesa, o kas ne, juo lengvai manipuliuoja sistema. Kristalas tokiam žmogui tarsi inkaras, kuris nuolat primena apie gyvenimo grožį, apie plačią visatą. Jei visi žmonės aplink nuliūdę, kristalas visada toks pats žavus. Jis ne tik skleidžia savo nematomą vibraciją, kurią jaučia mūsų kūnas, bet ir primena, kad gyvenime visada yra gražių dalykų.

Kaip suprasti, kuris kristalą tau reikalingas?

Pats žmogaus kūnas to nežino, bet vidinis pilotas žino, ko reikia. Tad per intuiciją, per norą ar per širdį yra nurodoma, ko norisi.

Kai surandame tą, kuris traukia, ką tuomet su juo daryti?

Dažniausiai pats žmogus sau nesuprantamu būdu ima kristalus naudoti tinkamai. Vieniems patinka su jais žaisti, volioti tarp pirštų ar pasidėti po pagalve. Anksčiau ar vėliau kristalas tarsi „prilimpa“ prie rankos, kaip koks kačiukas. Žmogus ir kristalas susibendrauja intuityviai, per žaidimą, kontaktą ir tai yra teisingiausias jo panaudojimas, kuris palaipsniui stiprina patį žmogų.

Šalia visų veiklų, taip pat vedi ir sąmoningo sapnavimo bei miego seminarus. Per miego seminarus pasakoji kaip išspręsti miego sutrikimus, bet šįkart sutelkime dėmesį į sąmoningą sapnavimą. Kodėl tai tapo svarbia tavo gyvenimo dalimi?

Pro sapnus buvau vedamas link žinių. Realiai mes, žmonės žinome tik tai, ką žino kiti žmonės ir vienintelis kelias atrasti žinias, kurios neegzistuoja tarp žmonių, yra per sapnus. Visos didžiausios žinios, kurios pakeitė pasaulį atneštos iš ten. Pagal fizikos akis, fiziškai nieko neįmanoma sunaikinti. Dvasia neturi fizinio pavidalo, todėl gali būti, kad ji 2 milijardus metų domėjosi, žaidė ir kaupė žinias, tarkim, tarkime, apie fiziką ar bioinžineriją ir galiausiai kažkokiu keliu pateko į žemės planetą. Tuomet kūnas nieko nežino ir nesupranta, o nuo pradžios pakliūna į aplinkos kontrolę, bet toji dvasia turi tas žinias. Jos tik užrakintos po sąmonės, minčių ir daugybės kitų sumanių bloku, o sapnai yra tarsi maži varteliai, per kuriuos dvasia ir gali perduoti šias žinias į fizinį pasaulį.

Kalbėdami apie sąmoningą sapnavimą, nuolat pabrėžiame, kad ten glūdi beribis tobulėjimas, tačiau ar ten galima ir sukurti ką nors blogo?

Ką išmokau per daug metų, kad visa visata yra draugiška ir kupina meilės. Ten neegzistuoja tokie dalykai, kaip žala. Žinoma, yra baugių vietų, tačiau viskas iš esmės yra draugiška. Baimė yra tik nežinios baimė ir ji tik padeda suprasti ar tikrai nori toliau mokytis. Gali eiti ir kitu keliu, bet jei pasiryžti mokytis, atsiveria daug įdomesnis pasaulis.

Vis vartoji išsireiškimą „sapnai parodė“. Kyla klausimas, kas yra sapnas?

Labai saldus klausimas. Iš kur žinome, kad mes dabar nesapnuojame? Kuomet esi sapne, kad sapnavai žinai tik tada, kai prabundi. Kuomet studijuoji sąmoningus sapnus, kyla klausimas, kuri realybė tikra. Tai, ką vadiname tikra realybe, nuo sapno realybės skiriasi tik tuo, kad pirmojoje padėjęs daiktą, vėl jį rasi toje pačioje vietoje ir nubudęs. Kuomet tampi sąmoningu, esi sąmoningas ir tarp realybių.

Ar sunku išmokti sąmoningo sapnavimo?

Per seminarus parodau vietas, per kurias galima patekti į sapnus. Ne visiems reikia klaidžioti taip, kaip klaidžiojau aš. Man labai svarbu, kad žmonės to mokytųsi, nes jei kasdien atstatinėčiau po vieną žmogų, per mėnesį atstatyčiau tik 30 žmonių. Pasaulyje jų yra 8 milijardai, tad net jei dirbčiau dieną ir naktį, vienas nieko nepakeisčiau, bet jei nurodyčiau kaip patekti į sapnus, sapnai gali atstatyti žmones be manęs. Per sapnus yra kelias į laisvę.

Nuo ko pradėti to mokytis?

Jei norisi mokytis per mane, reikia rodyti norą. Jei žmonės norės, aš ten ateisiu. O jei kalbame apie asmenines pastangas, siūlyčiau pradėti kiekvieną dieną skaičiuoti savo pirštus. Atrodo keista, bet tai labai svarbu. Tiesiog pažvelkite į savo delnus, suskaičiuokite pirštus. Įsitikinkite, kad jų tiek kiek turi būti. Tada paslėpkite rankas ir dar kartą suskaičiuokite. Jei kelis mėnesius žmogus tai darys kiekvieną dieną, sapnai pas jį sugrįš. Būdami sapne, nežinome, kad esame sapne, todėl svarbiausia turėti įprotį žiūrėti į savo rankas. Galbūt vieną kartą žmogus į savo rankas pažiūrės sapne. Jei tai nutiks, jis iškart viską supras.

Pabaigai noriu paklausti, kaip žmonės tave randa?

Aš myliu visus žmones ir esu ten, kur esu reikalingas. Mano esama gyvenimo misija yra atstatymai ir jei žmogus ieškos manęs, surasime būdą, kaip susitikti. Kuomet pats buvau mirties patale, mačiau vaizdus kurių dar nebuvau supratęs, regėjau realybę, įgavau likusias žinias ir supratau, kad turiu padėti kitiems. Nenoriu, kad finansiniai iššūkiai atbaidytų žmones nuo geresnio gyvenimo. Man svarbiausia žmogaus gerovė. O galbūt vienas žmogus atsidėkodamas man, išpirks bilietą pas tuos, kurie gali sau leisti mažiau. Labai noriu, kad visi būtume laimingi, todėl jei kam dar kyla abejonė kviečiu užsukti į mano tinklapį www.linasjuozenas.eu, kuriame dalinuosi kitų žmonių atsiliepimais ir patirtimis.

Atstatyti galima visus. Visi mes esame vienodai verti ir jei žmogus nori ieškoti laisvės, turi eiti per sapnus ir per širdį. Širdis yra esmė. Mylėti save ir visus aplinkui. Už tai svarbiau nieko nėra.

Kontaktai:
Galima susisiekti per www.kristalai.eu 
Jei laišką perskaitysiu ne aš, man perduos mano kolegos

Užs. nr. 2515.