Pagalba senjorams į namus: socialinių paslaugų specialistai paneigia įsisenėjusius mitus apie senjorų priežiūrą Lietuvoje (0)

Per brangu, baimė prarasti savarankiškumą, gėda prašyti pagalbos, o ir panorėjus ši suteikiama tik tiems, kurie visiškai nebegali savimi pasirūpinti. Tai patys dažniausi ir stipriai visuomenėje įsisenėję mitai apie senjorų priežiūrą namuose. Visgi socialinių paslaugų specialistai tvirtina, kad realybė kitokia. Anot jų, vienas ryškiausių įrodymų, kad visuomenei trūksta informacijos apie senjorų priežiūrą – tai nežinojimas, kad kiekvieno miesto, tuo tarpu ir Rokiškio, savivaldybės pilnai arba dalinai finansuoja socialines paslaugas senjorams. Todėl kviečiame drauge išsklaidyti visus dažniausiai sutinkamus mitus apie senjorų priežiūrą namuose. 

Pagalba suteikiama tik kai visiškai nebegali savimi pasirūpinti 

Visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad pagalba namuose yra skirta tik itin silpniems senjorams, kurie negali pakilti iš lovos. Šį mitą paneigia Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos vadovė Rugilė Bitautaitė. Anot jos, socialinė pagalba yra labai naudinga ir nepriklausomiems vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems tiesiog trūksta pagalbos rankos tvarkantis namų buityje ar galų gale ieškant draugijos. 

„Šiais laikais senjorų priežiūra yra kur kas universalesnė nei prieš daugelį metų. Šiandien tai ne tik pagalba senjorui buityje ar rūpestis kasdiene jo higiena. Dažnu atveju daugumai senjorų reikalinga pagalba būtent kasdienėje veikloje – pavyzdžiui, palydėjimas į gydymo įstaigą, ėjimas kartu apsipirkti, pagalba naudojantis išmaniaisiais įrenginiais arba tvarkant dokumentus. Lygiai taip pat nelieka pamiršta emocinė pagalba arba tiesiog draugija, kada socialinio darbuotojo padėjėjai su senjoru užsiima jo mėgstamais hobiais, ieško naujų pomėgių, mankštinasi ir svarbiausia – kartu pasineria į nuoširdžius pokalbius“, – pasakoja „Senjoro“ programos vadovė. 

Socialinės paslaugos į senjorų namus brangiai kainuoja 

Dėl įsisenėjusių mitų socialinės paslaugos į senjoro namus dažnai prilyginamos „prabangos prekėms“. Visgi R. Bitautaitės teigimu, jos kur kas prieinamesnės nei dauguma žmonių žino. 

„Labai gaila, bet šis mitas vienas stipriausių socialinių paslaugų srityje. Dėl jo žmonės dažnai net nepasidomėję galimybėmis atmeta šią senjorų priežiūros formą. Dauguma jų ir artimųjų net nežino, kad miesto savivaldybė gali pilnai arba dalinai finansuoti socialinę priežiūrą senjoro namuose. Taip pat jeigu savivaldybė bendradarbiauja su daugiau negu viena organizacija, senjoras gali išsirinkti jam priimtiniausią socialinių paslaugų teikėją“, – pasakoja „Senjoro“ vadovė. 

Socialinė priežiūra atima savarankiškumą iš senjoro 

R. Bitautaitė pastebi, kad kartais senjorai ir šeimos nariai baiminasi, kad socialinė priežiūra gali atimti iš jų nepriklausomybę. Tačiau pašnekovė siūlo keisti požiūrį: geriau į šias socialines paslaugas žvelgti kaip į galimybę išsaugoti senjoro savarankiškumą, išvengiant intensyvesnės priežiūros ateityje. 

„Savarankiškumo praradimas gąsdina, tačiau gelbstintis socialinio darbuotojo padėjėjas tikrai nesirengia to atimti. Kaip tik atvirkščiai – jo siekis yra suteikti senjorui galimybę tapti nepriklausomu nuo artimųjų pagalbos bei padėti jam įsitraukti į bendruomeninę veiklą, puoselėti draugystes, sveikiau ir aktyviau gyventi. Ir čia nėra jokios prievartos: pavyzdžiui, socialinis darbuotojas gali teikti rekomendacijas, kaip pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau senjoro ir jo šeimos žodis vis tiek bus galutinis dėl priežiūros namuose plano“, – pasakoja R. Bitautaitė. 

Socialinės paslaugos priklauso tik vienišiems senjorams 

Šeimos nariai ir giminaičiai – tai labai svarbus ramstis vyresnio amžiaus žmonėms. Artimasis nuoširdžiai gali padėti senjorui kasdienėje veikloje – prižiūrint buitį, rūpinantis higiena, gaminant maistą, tvarkant namus, nuvežant į parduotuvę ar polikliniką. Tačiau pašnekovė ragina senjoro šeimos narius nepamiršti: svarbu rūpintis kitais, bet taip pat svarbu pasirūpinti savimi. 

„Socialinės paslaugos suteikia galimybę senjorui su mylimais žmonėmis leisti laiką ne vien sukantis buityje, bet daugiau dėmesio skirti kokybiškam poilsiui drauge – ar tai būtų išvyka, savaitgalio pietūs, o gal ilgesnis pokalbis prie arbatos puodelio. Dėl to savivaldybės finansuojamą socialinę priežiūrą gali gauti ir tie senjorai, kurie nėra vieniši. Viena iš priežasčių – galimybė juos prižiūrintiems artimiesiems lygiagrečiai skirti laiko sau. Tai labai svarbu, nes senjoro priežiūros atsakomybę prisiėmęs artimasis dažnai atsisako savo pomėgių, darbų, miego, mankštos, rūpinimosi sveikata. Ilgainiui tai iššaukia nerimą, perdegimą bei gali sukelti daugiau emocinių ir fizinių pasekmių“, – teigia „Senjoro“ programos vadovė. 

Gėda prašyti pagalbos 

Kartais senjorai ar netgi jų artimieji gėdijasi kreiptis pagalbos, nes mano, kad tai yra silpnumo požymis. Pavyzdžiui, senjorai baiminasi, kad priėmę pagalbą taps priklausomi nuo kitų žmonių, tuo tarpu jų artimieji pergyvena, kad paprašę pagalbos nuvils savo vyresnį šeimos narį. Tačiau „Senjoro“ programos vadovė teigia, kad pagalbos prašymas – tai vienas stipriausių ir drąsiausių dalykų, ką žmogus gali padaryti. 

„Kitiems kartais netgi gėda paklausti, kiek kainuoja tokios socialinės paslaugos, tačiau iš tikrųjų priežiūra į senjorų namus yra lanksti ir įperkama galimybė. Senjoro priežiūra namuose – tai prieinamas būdas suteikti vyresniam mylimam žmogui pagalbą, kurio jis nusipelnė, o taip pat juo besirūpinantiems artimiesiems žengti svarbų žingsnį link laiko skyrimo sau – darbui, sveikatai bei pomėgiams, kurie padeda atsipalaiduoti ir nuraminti mintis“, – pasakoja R. Bitautaitė. 

„Senjoro“ programos vadovė R. Bitautaitė primena, kad asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys senyvo amžiaus artimuosius gali kreiptis pagalbos į Rokiškio savivaldybę arba gyvenamąją seniūniją dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau. Esant poreikiui, iš pasirenkamų organizacijų senjorai gali rinktis ir Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos socialines paslaugas.

Užs. nr. 1703.