Klausėme rokiškėnų: kokie jų taupymo įpročiai? (5)

Lietuvos mastu – praėjusiais metais išaugo taupančiųjų gyventojų procentas. Per pastaruosius penkerius metus, tai yra didžiausias taupančiųjų mastas, o netaupančiųjų gyventojų dalis mažiausia. Tačiau pagrindinės netaupymo priežastys išlieka tokios pat kaip ir praeitais metais – nepakankamos pajamos ir tai, jog žmonės neranda galimybės mažinti išlaidas.

Žinant visoje šalyje vyraujančią statistiką, teiravomės Rokiškio gyventojų kokie yra jų taupymo įgūdžiai.

„Pinigus taupau banke, nes taip patogiau. Ką uždirbu - viskas naudojimo reikmėms, o pensiją atsidedu visą, tai taip ir vyksta mano taupymas. Pagrindinė priežastis, kodėl taupau - noras turėti finansinę pagalvę, niekad negalima nuspėti, kas gali nutikti - ar užpultų liga, ar atsitiktų nelaimė“ – komentavo Danutė Timofėjava.

„Atsidedu tam tikrą procentą pinigų kiekvieną darbo dieną. Taip diena iš dienos pasidedu nuo trijų iki dešimt eurų. Iš tiesų taupau konkrečiam tikslui - reikia naujų virtuvės baldų. Skolintis nesinori, o taupant po truputį ne taip smarkiai jaučiasi pirkinio kaina, nes daugelis pinigų jau būna sutaupyti“ – pasakojo rokiškietė V. Sanauskienė.

„Šiuo metu taupau naujai žemės ūkio įrangai – reikia naujo traktoriaus“ – į klausimą, ar taupote ir kam, atsakė Henrikas Balys.

G. Giedrytė „Rokiškio Sirenai“ pasakojo, kad taupo ne konkrečiam tikslui, bet dėl finansinės saugos. „Jei kažkas blogo užkluptų netikėtai, problemos be pinigų būna didesnės. Pagrindinė taupymo strategija nesiremia procentais, tiesiog daugelis uždarbio padedamas taupymui.“

Virginijaus Jovaišo taupymo strategija remiasi investicijomis - „Neatsidedu pinigų. Viską investuoju į 4-tą pensijos pakopą,„Kompensa“ platformą ir akcijas. Kas mėnesį investuoju tam tikrą sumą į įvairias platformas.“

P. Virginijaus paklausus, kodėl tai geresnė strategija nei paprastas taupymas, vyras komentavo: „Pagrindinis tikslas - sutaupyti pensijai ir geriausia tai pradėti kuo anksčiau, nes kuo vėliau pradedami kaupti pinigai, tuo didesnės būna įmokos, norint tų pačių išmokų pasiekus pensinį amžių.“

Daugiau pasigilinus ar Rokiškio žmonės linkę imti paskolas ar skolintis iš šeimos ar draugų sužinojome, kad tai nėra tokia populiari finansų valdymo alternatyva.

„Turėjau vienintelę gyvenime paskolą, tai buvo paskola, skirta būsto renovacijai, kurią vis dar reikia išmokėti. Daugiau pinigų niekad nesiskolinau, dažniausiai esu skolintoja.“- pasakojo V. Sasnauskienė. 

To pačio klausimo paklausus H. Balio jis teigė: „Niekada nesiskolinau nei iš bankų, nei iš žmonių. Pinigus galima susitaupyti pačiam, be abejo, lėčiau, tačiau tada nereikia galvoti apie skolos gražinimą, nes tie pinigai yra tavo.“

Iš visų apklaustų žmonių gavome panašią nuomonę apie banko paskolų vartojimą.

G. Giedrytės teigė, jog jei tenka skolintis, niekad nesiskolins iš bankų: „Šeima ir draugai – patikimiau ir saugiau.“