Koronavirusas - nerimauti, baimintis ar panikuoti? (1)

Visi žinome, kad panika kyla nuo stimulo ir didėja proporcingai tikslios informacijos trūkumui, tačiau šiuo atveju, informacijos lyg ir pakanka. Be to ją skleidžia šalies autoritetai, trūksta tik veiklos strategijų, naujų sisteminių pokyčių  priėmimo ir įsisąmoninimo. Užsikrėsti koronavirusu bijoti normalu, tačiau baimė dažniausiai veikia destruktyviai, paralyžiuoja mūsų mintis ir veiksmus.  O štai nerimauti yra dėl ko, nes pažeista ne tik asmens, bet ir visos visuomenės pusiausvyra. Tik nereikia nerimauti, dėl paties nerimo, o bandyti tam tikrais veiksmais (imtis visų įmanomų apsaugos priemonių) atstatyti pusiausvyrą. Panikuoti neverta, nes tai niekuo nepadės,  tik pridarysime daugybę klaidų, ir priimsime neracionalius sprendimus. Tyrimais įrodyta, kad panikos metu, susilpnėja žmogaus  intelektinės galios.

Noriu atkreipti tėvelių dėmesį bendraujant su vaikais ir paaugliais. Dažnai tokio amžiaus vaikai bijo karo, mirties ir kitų nevaldomų gamtos stichijų.  Per  žiniasklaidos priemones  pastaruoju metu pateikiama  labai daug informacijos apie koronavirusą ir pokyčius susijusius pandemijos įveikimu, todėl vaikams gali užsifiksuoti įvairios bauginančios mintys ir baimės, pakisti vaikų psichologinė būsena.  Todėl svarbu kantriai išsiaiškinti visų baimių priežastis, surasti argumentų ir būdų kaip jas įveikti. Praleisti kuo daugiau laiko su vaikais, užsiimant bendra fizine ir psichine veikla. Vaikai greičiausiai mokosi per tėvų parodytą veiklos modelį, mažieji pamėgdžiodami, paaugliai bandydami pritaikyti jį sau. Kaip mums seksis įveikti šį sudėtingą išbandymą,  kurį sukėlė koronaviruso pandemija, didele dalimi priklausys nuo  mūsų suaugusiųjų veiksmų ir atsakomybės  už savo veiksmus prisiėmimo. Iš kiekvienos neigiamos patirties galima pasimokyti, todėl tikiuosi, kad įveikę šiuos  iškilusius sunkumus, būsime stipresni, vieningesni, daugiau bendrausime ir bendradarbiausime sprendžiant  vaikų ugdymo problemas.

 Psichologė Irena Zabulienė