Parazitologai įspėja – pavasarį tirkite dirvožemį ir smėlio dėžes (0)

Baigiant tirpti sniegui, prasideda darbai sode bei darže ir, žinoma, bus laukiama gausaus derliaus. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) parazitologijos specialistė Daiva Veitienė primena, kad vartojant lauke auginamus vaisius, uogas, daržoves, prieskoninius žalumynus, jų gerai nenuplovus, galima užsikrėsti žarnyno helmintais, kurių kiaušinėliai per šią žiemą lauke nesušalo. Sniego danga puikiai apsaugojo kirmėlių kiaušinėlius nuo nepalankių atmosferos sąlygų, o šunų ir kačių žarnyno parazitų – toksokarų – kiaušinėliais aplinka yra teršiama nuolat visus metus.

„Toksokarų (šunų ir kačių žarnyno kirmėlės) kiaušinėliai, žiemą prabuvę anabiozės būklėje, pavasarį, temperatūrai pasiekus +10o C, pradeda vystytis. Kas įdomiausia, kad toksokarų kiaušinėlių vystymasis yra dalinai nuo šviesos priklausantis procesas. Visiškoje tamsoje jie vystytis negali, tačiau ir tiesioginiai saulės spinduliai juos veikia žudančiai.

Taigi, jei dirvožemis užterštas toksokarų kiaušinėliais, jie augalams augant, pakliūna ant lapų, svogūnų laiškų, ant nokstančių braškių, nuo gaunamo laistymo vandens ir šylant orui, pavėsyje puikiai subręsta. Užtenka nenuplauti augalų, jei jie prieš vartojat maistui buvo užteršti – štai jau ir galime įsigyti nepageidautiną įnamį ar kelis“, – pasakoja D. Veitienė.

Prieš porą metų parazitologai tyrė vieno asmens pristatytą, prie nuosavo namo nupjautos žaliosios vejos komposto mėginį ir aptiko toksokarų kiaušinėlių. Šio asmens vaikas sirgo toksokaroze. Pavyko išsiaiškinti, kad teritorija yra aptverta, nuosavo šuns žmonės neturi, taip pat nelaiko kačių. Vienas galimų variatų kaip veja buvo užteršta helminto kiaušinėliais – kad žmogus užmiršo uždaryti komposto dėžę ir į ją pasituštino užklydęs toksokaromis užsikrėtęs katinas.

Daiva papasakojo ir naujesnę istoriją, kai šių metų kovo mėnesio pradžioje parazitologai tyrė dirvožemį, pristatytą iš nuosavo daržo, kadangi mažam vaikui pasišalino askaridė: „Asmuo norėjo išsiaiškinti, ar užsikrėtimui kirminais turėjo įtakos dirvožemis, kuriame jų šeima augina daržoves ir uogas. Deja, žmogų nuliūdinome, nes 1 kg dirvožemio aptikome beveik 3000 askaridžių kiaušinėlių. Šie dirvožemyje išgyvena iki 7 metų, todėl tokioje žemėje augančios visos daržovės turėtų būti itin kruopščiai nuplaunamos. Be abejo, po visų žemės darbų taip pat kruopščiai turi būti nuplaunamos ir rankos.

Vaikų smėlio dėžėse kiekvienais metais randama ir askaridžių, ir toksokarų kiaušinėlių, o atvirų erdvių smėlio (parkai, poilsio zonų vaikų žaidimų aikštelės ir kt.) užterštumas parazitinių helmintų kiaušiniais tikrai yra nemažas.

Askaridės parazituoja žmogaus žarnyne, o toksokarų lervos (kadangi žmogus yra netipinis šeimininkas) – kituose žmogaus audiniuose: kepenyse, plaučiuose, akyse, blužnyje, skeleto raumenyse, odoje ar net galvos smegenyse. Nuo helminto ar jo lervos migracijos ir lokalizacijos vietos priklauso ir žmogui atsirandantys įvairūs negalavimai.

Per 2017–2019 metus Lietuvoje toksokaroze sirgo 147 asmenys, iš kurių 73 proc. – vaikai iki 17 m. amžiaus, askaridoze per tą patį laikotarpį sirgo 581 asmuo, iš jų – 91 proc. vaikų (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys).

NVSPL parazitologai rekomenduoja pavasarį, vasarą išsitirti savo daržo dirvožemį, vaikų žaidimams skirtą smėlį, ypač jei jis nedengiamas, žaliųjų atliekų kompostą dėl parazitinių žarnyno kirmėlių kiaušinėlių.

„Žinodami informaciją apie savo švarią aplinką jausitės saugesni, o nustačius aplinkos užterštumą helmintų kiaušinėliais – turėsite skirti padidintą dėmesį higienos ir profilaktikos priemonėms“, – sako Daiva Veitienė.