Vaikai ir netektys (0)

Gyvenimas yra visoks ir mūsų mažiausieji vaikai susiduria gyvenime ne tik kas gera ir gražu, bet ir su tėvų skyrybomis, artimųjų žmonių netektimi (mirtys ar išvykimas į užsienį). Mes suaugę kartais patys paskęstame savo emocijose ar problemose ir nežinome, kaip padėti tam mažam žmogučiui šalia.

Kartais mes norime vaikus apsaugoti ir imame jiems meluoti – tuoj tėvelis sugrįš, pareis. Nors realiai žinome to nebus, jei tai skyrybos ar mirties atveju. Meluodami mes ilginame vaiko kančią. Geriau sakykime tiesą. Kaip vaikas išgyvens išsiskyrimą priklauso nuo aplinkinių emocijų. Jei mama verks, kiekvieną vakarą, gedės ir vaikas kartu. Kuo ilgiau gedės aplinkiniai tuo ilgiau gedės ir liūdės vaikai.

Ūmus liūdesys ir gedėjimas po netekties (mirties) paprastai išlieka mažiausiai du mėnesius. Daugumai vaikų daugiausiai simptomų pasireiškia praėjus vienam mėnesiui po mirties, tačiau vienam trečdaliui vaikų gedėjimo pikas gali pasireikšti praėjus pusei metų ar metams po netekties. Taip pat svarbu nepamiršti, kad nepriklausomai nuo praėjusio laiko po ūmaus gedėjimo liūdesys gali grįžti tam tikram laikotarpiui. Kaip yra sakoma vaikas su tėvų netektimi turi susitaikyti kiekviename savo amžiaus tarpsnyje ir augdamas jis iš naujo išgyvena netekties jausmą vėl ir vėl. Taip yra todėl, kad keičiasi vaiko supratimas apie mirtį ir apie negrįžtamumą.

Po krizinių situacijų mirties, skyrybų ar tėvų išvykimo į užsienį gali pasireikšti miego sutrikimai, dirglumas (pykčio priepuoliai), apetito pokyčiai, sunkuma susikoncentruojant, apatija ar malonumo nepajautimas per įprastas veiklas, yra tipiškos pirmuosius kelis mėnesius po krizinio įvykio. Taip pat, gali pasireikšti ir somatiniai simptomai (pasikartojantys galvos, pilvo skausmai).

Kad vaikai kenčia dažniausiai parodo vaiko elgesys, kuris nueina į kraštutinumus. Vienam gale yra agresyvumas ir piktumas visam pasauliui, o kitame gale yra tobulas elgesys, stengimasis įtikti aplinkiniams, kad tik ir tie kiti žmonės jo nepaliktų. Abu elgesio poliai, rodo, kad vaikas kenčia ir jam reikia pagalbos. Daug lengviau padėti vaikui, kuris tai išreiškia per blogą elgesį, nes tobulu vaiku tik džiaugiamasi ir jam neteikiama jokia pagalba. Tobulas vaikas nešasi per gyvenimą stenkis dėl kitų, elkis taip kaip kiti nori, neturėk savų norų, būk paklusnus, nes tik tada tave mylės ir nepaliks artimieji.

Kaip galime padėti kenčiančiam vaikui:
• Pirmiausia kalbėkite su vaiku, jam saugioje aplinkoje. Kalbėkite su vaiku pagal jo amžių suprantama kalba.
• Skatinkite piešti, tai kas skaudina ar liūdina. Pieškite kartu, ko trūksta, ko norisi.
• Žiūrėkite filmus ar animacinius filmukus, kur yra išgyvenamos netektys ar skyrybos.
• Pasidarykite kartu paguodos skrynelę, į kurią galima susidėti svarbius daiktus susijusius su tuo žmogumi, nuotraukas, dovanas. (tinka ir skyrybų atveju, ir išvykimo į užsienį, kad visada gali pabūti su artimuoju žiūrėdamas nuotraukas).
• Laikykitės susitarimų ir ritualų. Skyrybų ar išvykimo į užsienį metu vaikui labai svarbu pamatyti ar išgirsti tėtį ar mamą tuo laiku kaip sutarta. Kitu atveju jie kaltina save, kad jie buvo blogi, todėl su jais nenorima bendrauti.

Ką daryti, kai vaikui sunku užmigti vienam

• Nustatyti pastovų miego laiką. Vaikas turėtų eiti miegoti visada tuo pačiu laiku. Savaitgaliais irgi.
• Taikyti nusiraminimo ritualą. Tam tinka pasakos skaitymas, maudynės, apsikabinimai, piešimas. Viskas, kas ramina vaiką.
• Perspėkite vaiką iš anksto. Vaikas turi gerai žinoti savo dienotvarkę ir būti perspėtas, kad jau greit reikės eiti miegoti.
• Ignoruokite protestus. Jei jau nusprendėte, kad vaikas turi miegoti vienas, laikykitės savo sprendimo.
• Reguliarūs ,,patikrinimai“. Jei vaikas vis kviečia Jus, nes nori gerti, valgyti, “sysių” ir pan. tada sutarkite, kad pas vaiką ateisite reguliariai patikrinti kas 10min. ir tai darykite. Tada vaikas jausis ramiau ir greičiau užmigs.
• ,,Specialūs daiktai“. Leiskite vaikui turėti daiktų, kurie padeda jam nusiraminti, pvz.: meškutis, naktinė lempelė ir kt.

Ir dar to dėmesio, kurio vaikas nesusirenka per dieną, pasiima iš tėvų prieš miegą.

Psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė