Įvertintas Lietuvos gyventojų gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis (0)

Kultūros ministerijoje buvo pristatytas Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas.

Tyrimas atliktas Kultūros ministerijos užsakymu, atsižvelgiant į rekomendacijas, kurias pateikė Europos Komisija 2011 m. galutinėje ataskaitoje dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio Europoje matavimo kriterijų nustatymo.

Tyrime išskiriamos dvi tikslinės grupės: reprezentatyvi nuolatinių Lietuvos gyventojų grupė bei pagrindinių Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų – rusų ir lenkų grupė. Tikslinių Lietuvos tautinių mažumų grupių – rusų ir lenkų – pasirinkimą lėmė šalies tautinė sudėtis. Paskutinio Lietuvos Respublikos gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, lenkai (6,6 proc. visų gyventojų) ir rusai (5,8 proc.) yra dvi didžiausios Lietuvos tautinės mažumos. 2011 m. Lietuvoje gyveno 84,2 proc. lietuvių, taip pat 1,2 proc. baltarusių, 0,5 proc. ukrainiečių ir 0,6 proc. kitų tautybių gyventojų.

Pagrindiniai tyrimo tikslai – nustatyti ir įvertinti gyventojų gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritiškai vertinti žiniasklaidos priemonėse pateiktą informaciją ir jų komunikacinius gebėjimus. Taip pat buvo svarbu ištirti, kaip gyventojai vertina lietuviškose žiniasklaidos priemonėse pateikiamą informaciją ir pačias žiniasklaidos priemones.

Aukščiausiai įvertintas Lietuvos žiniasklaidos priemonių rodiklis – 33,5 balais iš 50. Tai reiškia, jog Lietuvos žiniasklaida rengia pakankamai priemonių Lietuvos tautinių mažumų kalbomis (39 balai). Informacinės grėsmės bei žiniasklaidos priemonių nepriklausomumas atitinkamai įvertinti 31,3 ir 30,1 balais.  Vadinasi, dauguma respondentų sutinka su teiginiu, kad Lietuvos žiniasklaidos priemonės yra nepriklausomos, jų kuriamas turinys informuoja visuomenę ir šviečia gyventojus.

Žemiausiai įvertintas kriterijus – komunikaciniai gebėjimai (2,9 balai iš 100). Neigiami pilietiško dalyvavimo ir turinio kūrimo įvertinimai parodė, kad Lietuvos gyventojai nėra linkę savo nuomonės politiniais ar pilietiniais klausimais reikšti viešai. Taip pat maža dalis respondentų per pastaruosius metus yra sukūrę literatūros kūrinį, straipsnį, vaizdinę ar garsinę medžiagą.

Sugebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis rodiklis – 49,2 balai iš 100. Tai liudija, jog Lietuvos gyventojai turi gerus kompiuterinio raštingumo bei interneto gebėjimus bendrauti, apsaugoti savo asmeninius duomenis ar ieškoti darbo (59,7 balai).

Kritiško vertinimo rodiklis – 32,6 balais iš 86.  Dedamoji – žiniasklaidos priemonių turinys bei jų veikimo supratimas įvertinta 31,2 balais, o supratimas apie žiniasklaidos priemones ir jų reguliavimą – 54,5 balais.

Lyginant pagrindinio ir papildomo – tautinių mažumų, tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad tarp Lietuvos gyventojų ir pagrindinių tautinių mažumų nėra didelių žiniasklaidos priemonių vartojimo raštingumo skirtumų. Tyrimas parodė, ritiško vertinimo rodiklis tarp tautinių mažumų atstovų netgi reikšmingai didesnis nei visų šalies gyventojų. Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, kad daugelis tautinių mažumų atstovų vartoja „ideologiškai įvairesnę“ žiniasklaidą – be lietuviškos dažniausiai domisi ir Rusijos žiniasklaida, kuri daugelį naujienų, ypač politinių, pateikia, akcentuodama priešingus dalykus.

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrime prognozuojama, kad ateityje daugumos žiniasklaidos priemonių naudojimo rodiklių reikšmės nuosaikiai kils. Tai lems vartotojų edukacijos plėtra ir padidėjęs dėmesys netikrų žinių“ fenomenui. Išimtis bus Lietuvos žiniasklaidos priemonių vertinimo rodiklis – dėl didėjančio vartotojų sąmoningumo jo reikšmė turėtų šiek tiek kristi.