Viduriniajai klasei save priskiria trečdalis gyventojų (0)

Viduriniajai klasei save priskiria daugiau kaip trečdalis gyventojų, o jai priklausantis žmogus turi uždirbti 1069 eurus po mokesčių, rodo naujausias tyrimas. „Swedbank“ teigimu, tokį atlyginimą gaunančiųjų Lietuvoje tėra apie 14 proc., todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus viduriniosios klasės kriterijus – turtą ir gyvenimo būdą. 

„Į klausimą, kiek žmonių galima priskirti viduriniajai klasei, atsakymas kiek nustebino – 35 proc. gyventojai priskyrė viduriniajai klasei. Apklausa parodė, kad pajamos savaime būtų vienišas kriterijus ir neparemtas kitais taškais sako nedaug. Jeigu vieniša mama be būsto gauna 1000 eurų, vargu ar galėtume priskirti viduriniajai klasei“, – trečiadienį spaudos konferencijoje tyrimą pristatė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. 

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad matyti savotiškas disonansas, kai gyventojai nurodo tūkstančio eurų slenkstį, bet patys linkę priskirti save viduriniajai klasei su kur kas mažesnėmis – 300–500 eurų pajamomis. 

„Ne tik pajamos apibrėžia viduriniąją klasę. Galime įsivaizduoti situaciją, kad net ir kelis tūkstančius uždirbantis žmogus, dar skolinasi, vėluoja sumokėti paskolas (...) O žmogus, turintis nuosavą būstą, neturintis išlaikytinų asmenų – jam nebūtina gauti tūkst. eurų“, – kalbėjo N. Mačiulis. 

Banko teigimu, ir tyrimo rezultatai, ir įprasti viduriniosios klasės apibrėžimai rodo, kad ją apibūdina ne tik pajamos, bet ir gyvenimo būdas bei turtas. Pagal du iš trijų kriterijų, bent trečdalis Lietuvos gyventojų iš tiesų gali sakyti priklausantys viduriniajai klasei.

„Pagal gyvenimo būdą, galimybę keliauti, sportuoti, turime stiprią viduriniąją klasę. Pagal turtą bent trečdalį gyventojų taip pat galime priskirti viduriniajai klasei. Bet pagal pajamas viduriniajai klasei priklauso tik 14 proc. dirbančiųjų ir tik dešimtadalis visų gyventojų“, – teigė N. Mačiulis.

Pasak jo, stiprinti viduriniąją klasę šalyje padėtų švietimo sistemos reforma, investicijos regionuose ir kiti žingsniai.

„Sunku išrašyti receptą. Klestinčios ekonomikos turi stiprią viduriniąją klasę. Jeigu lygiuojamės į Skandinavijos šalis, tai dar labai toli. Tolimesniam progresui padėtų mažesni darbo mokesčiai, daugiau investicijų, ypač į regionus, kokybiška švietimo sistema, perkvalifikavimo programų tobulinimas“, – teigė ekonomistas.

Tyrimą vasario mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.