Havajus aplankęs nuotykių ieškotojas Paulius Viduolis: įspūdžių sąrašas per ilgas (0)

Ar dar prisimenate šoklųjį kamuoliuką, kurį metus į siauro koridoriaus sieną šis šokinėdavo atsimušdamas į lubas, sienas, grindis bei kitus pasitaikančius objektus ir atrodydavo, jog niekada nesustos? Taip galima apibūdinti į kūrybą pasinėrusį Paulių Viduolį. Skirtumas tik tas, kad vietoje nenustygstančio, drąsaus ir spontaniško jaunuolio jokie siauri koridoriai ar kiti objektai nesustabdo – išėjimas iš komforto zonos yra Pauliaus rutina, nes kas yra komforto zona 24 metų jaunuolis tikriausiai nė nežino. Šaltą rudens dieną video produkcija užsiimantis Paulius nusprendė pasidalinti istorijomis apie vietą, kurioje praleido visą vasarą - Havajus.

Vasaros sezonas – kelionių metas, o ypač jaunimo tarpe: vieni patirties semiasi Jungtinėse Amerikos Valstijose „Work&travel” programos pagalba, kiti lekia atostogauti į Lietuvių pamėgtas Europos šalis, treti keliauja po gimtąjį kraštą. Tačiau nenustygstantis Paulius nusprendė nesekti jau išmintais takais, o rinktis gan neįprastą kelionę į Honolulu miestą esantį Oahu saloje. “Be galo norėjau pažiūrėti kas yra tie visur afišuojami Havajai, ką reiškia ten gyventi,” – paklaustas apie tai, kas lėmė jo apsisprendimą vasarą praleisti už daugiau nei keturių tūkstančių kilometrų įsikūrusioje saloje, atsakė Paulius.

Kambaryje… penkiese

Į Havajų salas Paulius iškeliavo gegužės pirmą, o į gimtąją šalį grįžo liepos pabaigoje – Honolulu keliauninkas praleido tris mėnesius. „Į atokiausią Amerikos valstiją keliavau vienui vienas. Žinoma, saloje susipažinau su daug žmonių – vienui vienas leisdavau laiką gana retai,“ – sakė P. Viduolis.

Nuvykęs į Havajų valstijos sostinę jaunuolis apsistojo su septyniais žmonėmis, iš kurių šeši buvo latviai. Tačiau kadangi už dviejų kambarių buto su svetaine nuomą teko pakloti beveik pusketvirto tūkstančio JAV dolerių, grupelė nusprendė, jog tokios sumos už gyvenamąją vietą mokėti toli gražu neverta. „Gana greitai persikėlėme į motelio tipo kambarį už beveik du tūkstančius dolerių – viename kambaryje gyvenome penkiese,“ – juokėsi  jaunuolis. Anot jo, apsistojimas ankštame būste nepatogumų nesukėlė: „Kiekvieną dieną stengdavausi kažką veikti, todėl dažniausiai į namus grįždavau tik pamiegoti“.

Į Havajus atvedė... bangos

„Pagrindinis  mano kelionės į vieną iš Havajų salų tikslas buvo banglenčių sportas. Žinoma, kiekvieną naktį tikrindavau, ar ryte bangos bus tinkamos jog į paplūdimį tempčiausi banglentę,“ – pasakojo vaikinas. Tačiau bangų gaudyti atvykęs P. Viduolis neapleido ir kitų įdomių veiklų: kopdavo į kalnus, vaikštinėjo miškuose ir kitais būdais tyrinėjo aplinką. „Kartais tos „mažos“ pažintinės kelionės taip užgniauždavo kvapą, jog ir nufotografuoti pamiršdavau... O kartais to neleisdavo ir gamtos sąlygos: drėgmė, kriokliai, aukštos žolės,“ – pasakojo rokiškietis.

Paklaustas apie tai, ar visą saloje praleistą laiką vaikinas išnaudojo tik pramogoms, Paulius atsakė, jog praktiškai taip. „Įsidarbinau restorano virtuvėje, tačiau tik tam, kad galėčiau mokėti už gyvenimą čia, Havajuose. Neslėpsiu, pragyvenimas čia – tikrai nepigus. Už paprastą mėsainį ir 20 dolerių tekdavo sumokėti (apie 17 eur. – aut. past.),” – atviravo pašnekovas.

Pasiplaukiojimas su delfinais ir nardymas su rykliais

Apie visus patirtus įspūdžius nekalbėjome – pašnekovas neslėpė, jos sąrašas be proto ilgas. „Stebino ir gatvių „lempos“, kurios iš tikrųjų buvo atvira liepsna degantys fakelai, ir ananasų plantacijos – havajiečiai tiesiog apsėsti šiuo vaisiumi: mėsainiai, sumuštiniai, picos su ananasais, sultys – ananasų, kurias geri iš išskobtų ananasų... Atrodo, kai saloje auga tokie vaisiai, vietinių niekuo nebenustebinsi, tačiau ganėtinai juokinga, kad šiems didžiausia egzotika pasirodė  tai, kad mūsų šalyje ant medžių auga obuoliai ir kriaušės, nors mano nuomojamo būsto kieme augo avokadai ir bananai...“ – šypsojosi P. Viduolis.

Pasakojimą apie įspūdingiausius prisiminimus vaikinas tęsė pasimėgaudamas: „Keliavome nardyti su delfinais ir... rykliais. Geriausia dalis, jog nardymui su delfinais pakanka tinkamu laiku nuvykti į tinkamą paplūdimį – užsidedi nardymo akinius, plauki gylyn į vandenyną ir matai, kaip keliasdešimties delfinų būrys atplaukia tavęs link. Tačiau nardymui su rykliais prireikė instruktoriaus, kadangi nėrėme be jokio narvo – tik su tais pačiais nardymo akiniais, šlangute, na ir, žinoma, maudymosi glaudėmis“. Paulius prisiminė, jog nardymo instruktorius mokė, kad viskas, ką žmonės žino apie ryklius yra melas – jie žmogienos nevalgo, o visi pasikėsinimai įvyksta tik šiems žmogų supainiojus su vandens gyvūnu. „Tereikia su rykliu palaikyti akių kontaktą, tačiau tai nugalėti baimės jausmą ne itin padeda. Nors žinojau, jog jie manęs tikrai nepuls, jaučiau, kaip kyla adrenalinas, o mintyse nuolat sukosi mintis, kad visgi su rykliais juokauti nenorėčiau, kad ir kokie nepavojingi iš tikrųjų jie būtų,“ – prisiminimais dalijosi pašnekovas.

Visą laiką gyventi atostogose

Uždavus klausimą “Ką reiškia gyventi Havajuose?” Paulius lakoniškai atsakė: “Tai reiškia visą laiką gyventi atostogose”. Tačiau vaikinas iškart pridūrė, jog nuolatiniams salos gyventojams nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. “Visų pirma reikėtų pradėti nuo to, kad vietiniai Oahu verslai praktiškai išsilaiko iš turizmo – ši sala populiariausia turistų tarpe, todėl pragyvenimas vietiniams čia itin brangus, – kalbėjo P. Viduolis, - Pagrindinės salos pajamas keliauja iš viešbučių, restoranų bei filmų industrijos – filmų kūrėjams ši sala lyg rojaus kampelis žemėje: su unikalia gamta, nuostabiais ir neįprastais vaizdiniais”. Pašnekovas pridūrė, jog būtent šioje saloje buvo filmuota ketvirtoji “Karibų piratų” dalis, “Jumanji”, “Jūros periodo parkas”, “Pearl Harboras”.

Nors atvykėlio akimis Havajų salos tikras stebuklas, Paulius atviravo, jog vietiniai to nė kiek nesureikšmina: “Kas mums atrodo nuostabu, neįprasta, jiems – kasdienybė. Mūsų amžiaus havajiečiai laiką leidžia būtent taip, kaip matome filmuose, serialuose: gaudo bangas, žaidžia tinklinį, žvejoja. Pastaroji veikla ganėtinai skiriasi nuo mums įprasto meškeriojimo – havajiečiai žuvis “šaudo” žeberklais. Toks yra jų įprastas laisvalaikis”.

Tris mėnesius Havajuose praleidęs Paulius neslėpė: nors daugelis vietinių turistams malonūs ir labai atviri, buvo ir priešiškų žmonių – kai kuriems čia gyvenantiems nuolat atvykstantys svečiai įgrisę iki “gyvo kaulo”. Užbaigdamas pokalbį apie havajiečius kūrėjas pridūrė, kad žmonės čia “suamerikonėję”: “Havajiečiai ganėtinai panašūs į amerikiečius – ganėtinai sėslūs, ne itin imlūs kelionėms. Tačiau džiaugiuosi, kad visgi sutikau bendraminčių. Laikas praleistas su jais tikrai buvo labai “fun” (smagus – aut. past.)”.

Mažytėje saloje apstu visko

Oahu salos plotas tesiekia 272,1 km² (palyginimui: Vilniaus miesto plotas yra 401 km² - aut. past.), o per salą pervažiuoti automobiliu, anot Pauliaus, užtrunkama apie valandą: „Žinoma, laiko kartais reikia ir daugiau, nes salą galiu pavadinti viena didele automobilių spūstimi, tačiau tai fakto, jog sala itin maža, nekeičia – jos ilgis siekia 48, o plotis apie 30-40 km.”.

Kadangi Oahu salos klimatas – tropinis, keliautojo pasakojimas, kad vasara čia trunka visus metus, ne itin nustebino. „Dienos metu termometro stulpelis rodydavo apie +27 laipsnius, o naktimis tik keletu laipsnių mažiau, todėl džiaugiausi, kad užsiiminėjant banglenčių sportu jokia speciali apranga reikalinga nebuvo – sušalti čia nebuvo įmanoma, nuolat vilkėjau šortus bei trumparankovius marškinėlius,“ – šypsojosi pašnekovas.

Nors faktai įrodo, jog sala yra itin maža, banglenčių entuziastas teigė, jog saloje telpa viskas, ir to visko yra labai daug. „Kadangi Havajuose yra viena stipriausių Amerikos armijos bazių saloje daugybė karinės technikos, kareivių, o dėl įrengtų bazių į daugelį vietovių patekti nebuvo įmanoma, - pasakojo P. Viduolis, - Taipogi sala stebino gyvūnų gausa: neįprasti paukščiai, vėžliai, tačiau nė vieno plėšraus gyvūno“. Vienas iš jaunam keliautojui įsimintiniausių salos bruožų tas, jog paplūdimiai buvo be galo skirtingi. „Atsidarydavau „Google“ paieškos sistemą, susirasdavau norimą aplankyti paplūdimį ir pirmyn! Smagiausia dalis ta, jog realybėje viskas atrodė būtent taip, kaip nuotraukoje. Ir mintys į galvą plūsdavo – kažkas ant kompiuterio ekrano tokį vaizdą užsidėjęs, o aš pats tame vaizde esu“, - pokalbį užbaigė nuotykių ieškotojas P. Viduolis.