Kliūčių ruožą "Husarų takas" jaunieji Rokiškio šauliai įveikė pirmieji (0)

Gegužės 25 d. Panevėžyje esančiame Karaliaus Mindaugo husarų batalione šventė – paminėtos 23-iosios batalionio vėliavos įteikimo metinės. Tačiau ši diena ne ką mažiau ypatinga Rokiškio Alfonso Smetonos 5-tosios rinktinės Leonardo Grigonio-Užpalio 509 jaunųjų šaulių kuopai, nes būtent šią Karaliaus Mindaugo batalionui svarbios šventės metu rokiškėnai pirmą kartą pelnė pirmąją vietą „Husarų tako“ kliūčių ruožo įveikimo rungtyje.

Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų batalione minėtose vėliavos įteikimo 23-ąsias metinėse buvo visko: vyko Šv. Mišios, kurių metu buvo suteiktas jaunuoliams Sutvirtinimo sakramentas, buvo pašventintas atrestauruotas bataliono muziejus. Iškilmingos rikiuotės metu buvo įteikti aukštesni kariniai laipsniai, apdovanoti geriausio skyriaus varžybų nugalėtojai. Šventės metu taip pat vyko ginkluotės ir technikos paroda, svečiai buvo vaišinami koše, o užsiregistravusios komandos savo jėgas išbandė kliūčių ruože „Husarų takas“, kuriame pasirodė ir Alfonso Smetonos 5-tosios rinktinės Leonardo Grigonio-Užpalio 509 jaunųjų šaulių kuopos nariai iš Rokiškio.

Pergalė iš penkto karto

Iš mūsų krašto atvykę jaunieji šauliai Panevėžyje vykstančiame „Husarų tako“ kliūčių ruože pasirodė jau ne pirmą kartą – anot Justo Bieliūno, vieno iš jaunųjų šalių, mūsų krašto šauliai kliūčių ruožą įveikė jau penktą kartą, keisdavosi tik komandos nariai. „Aš pats šį ruožą įveikiau jau penktą kartą, o mano komandos nariai keičiasi kiekvienais metais, nors kai kurie įveikti kliūčių ruožą vyksta ir po du, ir po tris kartus. Tai itin įdomi patirtis, puiki galimybė išbandyti savo jėgas,“ – jau 7 metus šauliu save vadinantis kalbėjo J. Bieliūnas teigdamas, jog „Husarų tako“ įveikimas jam jau tapo tradicija. Paklaustas apie tai kaip sekėsi ankstesniais metais, jaunuolis juokaudamas atsakė, jog iš Rokiškio atvykę jaunieji šauliai kasmet kyla vis aukščiau. „Dalyvaudami pirmą kartą likome aštunti, antrą – šešti, trečią kartą pakilome iki penktos vietos, o pernai išsikovojome prizinę trečią vietą. Ir galiausiai šiemet iškovojome garbingą pirmąją vietą,“ – džiugesio neslėpė jaunuolis.

Varžybose kariškiai, šauliai ir civiliai

Kaip teigė pats J. Bieliūnas šiemet varžybos buvo kiek kitokio. Ankščiau kliūčių ruože leista varžytis tik civiliams su civiliais, o kariškiams su kariškiais, tačiau šiemet „Husarų take“ leista varžytis visiems tarpusavyje. „Kariškiai varžėsi su civiliais, mes varžėmės su kariškiais. Anksčiau civiliams nebuvo galima varžytis su kariškiais, tad ši pergalė – tikrai vertinga, nes varžėmės tarp 15 komandų ir visas jas nugalėjome, – prisiminimais dalijosi jaunasis šaulys, - „Husaro tako“ kliūčių ruože mūsų laukė lindimas per padangas, lipimas per sieną, kopimas į ir nuo kalno, granatos metimas, sužeistų karių nešimas, išėjimo ieškojimas tamsioje patalpoje. Kliūčių ruožo įveikimas atsiėjo lengvais krūtinės, nugaros, kelių bei alkūnių nubrozdinimais,“.

Miškuose, vandenyje bei pelkėse įrengtas užduotis pirmieji įveikė, ir į Rokiškį pergalę parvežė Justas Bieliūnas, Haroldas Banys, Modestas Baltrūnas, Gedvinas Stalauskas, Ignas Dainys, Deividas Velutis ir Airidas Zilbergas. Nugalėtojų komanda buvo apdovanoti diplomais bei Karaliaus Mindaugo bataliono simbolika puoštais termosais.

Sužavėjo ginklai ir uniformos

Prieš 7 metus į jaunųjų šaulių būrį įsiliejęs Justas Bieliūnas teigė, jog prie būrio prisijungė susižavėjęs ginklais bei uniformomis.  Ir net nesitikėjo, kad čia išmoks tiek daug. „Dar dabar prisimenu pirmuosius metus – kaip stipriai mūsų kuopos vadas Algis Veikšys išugdė mumyse patriotiškumą, meilę savo šaliai,“ – teigė jaunuolis. Pastarasis taip pat pabrėžė, kad vykdamas į šauliams organizuojamas stovyklas išmoko ne tik įvairių taktinių karybos dalykų, rikiuotės, ar išmoko orientuotis žemėlapiuose, bet ir asmeniniame gyvenime bei buityje reikalingų dalykų: bedruomeniškumo, savikontrolės bei bendros tvarkos.

„Esu labai dėkingas buvusiam kuopos vadui Algiui Veikšiui, kuris visus mano savanorystės metus manimi ir kitais rūpinosi lyg tėvas, niekada negailėjo savo laiko mūsų ugdymui, stengėsi nuolat mus užimti. Taip pat jaučiau, kaip, būtent vado dėka, augo mano patirtis. Džiugu, jog visuomet turėjome žmogų, kuris niekada neatstumdavo, visuomet ištiesdavo pagalbos ranką, pamokydavo ar patardavo,“ – kalbėjo J. Bieliūnas. Pastarasis taipogi pridūrė ir tai, jog A. Veikšys nuo šių metų nebėra oficialus kuopos vadas, tačiau, kaip pat vaikinas teigė „Man jis buvo, yra ir visuomet bus vadas iš didžiosios raidės“.