Konferencija „Ugdymas karjerai ir profesinis pasirinkimas: patirtys, problemos, galimybės“ (2)

Vasario 9 d. Rokiškio kultūros centro mažojoje salėje vyko konferencija – diskusija „Ugdymas karjerai ir profesinis pasirinkimas: patirtys, problemos, galimybės“, kurios metu buvo aptarti jaunimo karjeros ir išsilavinimo klausimai.

Šią konferenciją inicijavo Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis. Joje dalyvavo pramonininkų ir darbdavių interesus atstovaujančios, didžiausios verslo asocijuotos organizacijos Lietuvoje - Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, vietiniai verslininkai Justinas Kanopa, Simonas Tuska, bendrovės „Rėkyva“ generalinis direktorius Irmantas Chrimlis, DNB banko Rokiškio skyriaus vadovė Giedrė Kuriakinienė, Rokiškio darbo biržos skyriaus vedėjas Virginijus Strazdas ir kiti svečiai. Į konferenciją susirinko pilna salė žmonių: rajono politikų, mokytojų, mokinių.

Gyvename tokiame amžiuje, kai technologijos tobulėja itin greitai. Žmonių, kurie dirba mechaninius darbus, ateityje reikės vis mažiau. Tada konkuruoti galėsime tik savo žmogiškosiomis savybėmis: empatija, kūrybiškumu, verslumu. Jau ir šiandieniniams darbdaviams žmogaus asmenybė dažnai yra svarbesnė už išsilavinimą. Taigi kyla daug klausimų, kaip turėtų keistis švietimo sistema, kad išugdytų sąmoningą, motyvuotą ir kūrybišką jauną žmogų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis teigė, kad jaunas žmogus neturėtų bijoti eiti pas verslininkus, dalintis savo idėjomis ir jas įgyvendinti. Nes jaunimas yra tie „varikliukai“, kurie turi generuoti savo ateities idėjas, o verslo ir švietimo žmonės gali tik padėti šias idėjas įgyvendinti.
Taip pat labai svarbu plėsti jaunų žmonių požiūrį į savo galimybes. „Mokyklose dažnai kalbama, kad galima tapti odontologu. Tačiau nekalbama apie tai, kad galima atidaryti savo privatų odontologijos kabinetą. Kodėl turėtume dirbti kam nors kitam, kai galime darbo vietą susikurti patys?“, - diskusiją vystė verslininkas S. Tuska. Jaunas žmogus turi tikėti savo jėgomis ir turi norėti dirbti sau. Nuo Amerikos skiriamės tuo, jog ten beveik kas trečias vaikas svajoja būti verslininku, o Lietuvos moksleiviai bijo rizikuoti ir stengiasi išlikti komforto zonoje. Dažnai į savo ateitį žvelgti plačiau jaunimą varžo tėvų ir visuomenės lūkesčiai.

Technologijos nuolat tobulėja, o darbo rinka yra nepaprastai dinamiška. Metas keisti požiūrį ir griauti senus stereotipus, jog šimtukais išlaikyti egzaminai užtikrina gerą ateitį. „Gerai pabaigti mokslus dar nereiškia, jog tau pasiseks gyvenime“, – sakė verslininkas J. Kanopa. Darbdaviams dažniausiai reikia žmonių, kurie nestokoja idėjų, yra drąsūs, nebijo tobulėti ir keistis. „Niekas dar nesukūrė laimingo gyvenimo ir sėkmingos karjeros recepto“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas R. Dargis. Pasak jo, reikia dirbti ne tik dėl savęs, bet ir bendruomenės. Sėkmingo žmogaus galvoje pirmiausia neturėtų iškilti klausimas – kas man iš to?

Pasak susirinkusių pašnekovų, švietimo įstaigos, verslas ir vietos valdžia turėtų bendradarbiauti. Vienas iš gerųjų pavyzdžių yra Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijoje vykstanti karjeros diena, kurios metu buvę mokyklos mokiniai veda pamokas ir pristatinėja savo profesijas. Verslininkai ir kiti savo sričių specialistai turėtų dažniau eiti į mokyklas, pasakoti sėkmės istorijas, išsakyti savo lūkesčius jauniems žmonėms. „Mes esame atsakingi, kas pas mus dirbs po 15 metų“, - sakė R. Dargis.

Goda Budreikaitė