Rokiškio abiturientų ateities planai: nuo studijų iki laisvų metų (2)

Abiturientai skaičiuoja paskutines savaites iki atestatų įteikimo ceremonijos. Tuo pačiu tai – egzaminų rezultatų laukimo laikotarpis, žadinantis įvairius jausmus ir emocijas: jaudulį, nekantrumą, palengvėjimą, sumišimą, džiaugsmą. Galvoti apie tolimesnius žingsnius nėra paprasta, nes galimybių, pasirinkimų – apstu. „Rokiškio Sireną“ domina Rokiškio dvyliktokų požiūris ir pasirinkimas: studijos Lietuvoje, užsienyje, o galbūt laisvi apsisprendimo metai?

IEVA MARIJA MAKŠIMAITĖ

„Mano nuomone, bet kokia veikla, pasirinkta po mokyklos, yra didelis pliusas, o ypač – veikla neįprastoje aplinkoje. Tam, kad susipažintum su visomis gyvenimo siūlomomis galimybėmis, pirmiausia reikia pažinti patį pasaulį. Ši priežastis paskatino mane rinktis studijas užsienyje.

Tikiu, kad pažinsiu kitą šalį, jos politinę, ekonominę, moralinę situaciją, man svetimas kultūras, kitokį gyvenimo ritmą ir visiškai savarankišką gyvenimą. Laisvi metai – taip pat labai geras pasirinkimas tiems, kurie dar nežino, kokiu gyvenimo keliu nori žengti, tačiau veiklas tokiems metams reikia susiplanuoti protingai. Tik žinant, ko nori pasiekti pasiimdamas laisvus metus, juos išnaudosi tikslingai.

Dažnai mūsų visuomenė priima labai klaidingą išvadą – jie mano, kad į užsienį išvykęs žmogus palieka savo tėvynę likimo valiai. Tokiai žmonių nuomonei aš nepritariu. Į užsienį išvykę jaunuoliai, pamatę kaip veikia, dirba, vystosi kitos šalys, išvydę, kokie žingsniai tiems kraštams yra efektyvūs, gali grįžti į Lietuvą ir pasiryžti keisti savo gimtąjį kraštą. Gerų ir dėmesio vertų pavyzdžių gausu visame pasaulyje, tad kodėl gi jais nepasinaudojus?“

IVETA GURTAJŪTĖ

„Nusprendžiau pasiimti „gap years“ (laisvus metus) ir propaguoju tai kaip labai naudingą dalyką tiems, kurie per dvylika mokyklos metų taip ir nenusprendė, kokį gyvenimo kelią rinktis.

Laisvi metai į kasdienybę gali įnešti naujų pomėgių, apie kuriuos galbūt niekada nebūtum pagalvojęs. Šiuos metus paskirsiu darbui, stengsiuosi kuo daugiau sutaupyti, kad kitais metais, pasirinkus studijų kryptį, kuo mažiau sukčiau galvą dėl finansų. Mano nuomone, visiems žinoma, kad „studentiškas“ gyvenimas nėra lengvas.

Dar neapsisprendžiau, kur studijuosiu – Lietuvoje ar užsienyje, tačiau manau, kad tie, kurie yra drąsus, geba adaptuotis, gerai kalba anglų kalba, neabejodami gali rinktis studijas užsienyje. Kitoje šalyje studentas patirs be galo daug naujų dalykų, pažins kitas kultūras, sutiks įdomių žmonių.“

AGNĖ MARCINKEVIČIŪTĖ

„Artėjant mokyklos baigimui pajaučiame pasirinkimo laisvę. Atsižvelgiant į materialines sąlygas, artimųjų įtaką, vieni jauni žmonės turi daugiau laisvės, kiti – mažiau. Aš turėjau neribotą laisvę, manęs niekas nevaržė. Žinoma, finansine prasme šis savarankiškumas turėjo būti proto ribose. Manau, kad studijos Lietuvoje suteikia tikrai aukšto lygio išsilavinimą, o visų taip nesuprantami „nereikalingi dėstomieji dalykai“, mano nuomone, yra itin naudingi bendram mūsų išprūsimui ir kritinio mąstymo lavinimui.

Vis dėlto, pasirinkau studijas užsienyje, nes manau, kad jos suteiks dar daugiau taip visų trokštamų „gyvenimiškų“ žinių. Manau, kad nuolatinis būvimas tarptautinėje aplinkoje suteikia galimybę tapti kosmopolitišku žmogumi, kas yra labai svarbu šiuolaikiniame pasaulyje. Niekam nenuostabu, kad anglų kalba yra būtina norint kilti karjeros laiptais daugumoje sričių. Deja, mokykloje dėstytos užsienio kalbos dažniausiai neužtenka, jei nori kalbėti sklandžiai, be priekaištų, klaidų. Gyvenimas angliakalbių aplinkoje suteikia neapsakomai puikią galimybę tobulinti anglų kalbos įgūdžius. Be viso to, šie nuostabūs jaunystės metai turi būti išnaudoti maksimaliai, jaunas žmogus nori daug keliauti, išvysti, patirti, todėl pragyvenimo sąlygos studentams Danijoje, Olandijoje, Anglijoje yra tikrai puikios. Studentas, kuris nėra išlaikomas tėvų, gali sau leisti džiaugtis gyvenimu ir augti.

Manau, kad būčiau itin atvira laisvų metų po mokyklos pasirinkimui, tačiau šie metai privalo būti išnaudoti tikslingai. Jaunas žmogus, kuris renkasi laisvus metus, turi jausti, ko jam iš tikrųjų reikia, suvokti, kada poilsis virsta aptingimu. Motyvacijos praradimas privers išvaistyti metus, atims norą toliau tobulėti.“

DOVYDAS TRUMPA

„ „Kur stosi?“ , „kuriame mieste studijuosi?“ , „į butą ar į baraką?“. Manau, nesuklysčiau teigdamas, jog šie tradiciniai klausimai šiuo metu yra patys aktualiausi tarp abiturientų ir jų šeimos narių. Viskas yra normalu, juk kitaip ir būti negali!

Mes einame į darželį, kur išmokstame skaityti, užrišti pirmąjį mazgą, piešti, kurti, o kartais net ir rašyti. Tada, su džiaugsmo ašaromis akyse, sėdame į taip ilgai lauktą ir išsvajotą mokyklos suolą, jame šiaip ne taip išsėdime dvylika vienspalvių metų, galiausiai, viską atsiskaitome, mokytojams bei klasės draugams tariame „iki greito“ ir bėgte veržiamės studijuoti. Dažniausiai klaidingai pasirenkame studijų kryptį (taip, taip, žinau, patys kalti.), kažkodėl ten liekame, šiaip ne taip apsiginame diplomą, o tada jau prasideda gyvenimas! Mažiausiai šešiasdešimt savaitinių nekenčiamo darbo valandų, vienas mėnesis atostogų, kas antrą dieną košmaruose pasirodantis bosas, viena kita valanda šeimai, draugams, sau ir galų gale – pensija. Atsiranda marios laiko apmąstymams. Pradedam galvoti, jog taip ir neatradom laiko gyventi...

Jokiu būdu neskatinu nusisukti nuo studijų ar jas mesti. Aš labai nuoširdžiai rekomenduoju minutėlei sustoti, išlipti iš sraunaus, ta pačia kryptimi plaukiančio gyvenimo upelio ir trumpam pagalvoti, paanalizuoti savo veiksmus ir apsvarstyti užsibrėžtus tikslus. Iki dvyliktos klasės žygiavau kartu su minia, stropiai mokiausi, atlikinėjau paskirtas užduotis, kaupiau į galvą sausą informaciją, skyriau didžiulį dėmesį mokyklinės sistemos tenkinimui ir pagaliau suvokiau, jog aš tik egzistuoju, o ne gyvenu. Pradėjau keliauti, domėtis, skaityti ir nuolat ieškoti savęs. Pamatęs daugiau pasaulio, susipažinęs su įvairiais žmonėmis ir atitrūkęs nuo mokyklinės sistemos, supratau, jog gyvenimas yra mums paruošęs kur kas daugiau... Taigi, labai linkiu visiems atrasti savo gyvenimo kryptį ir būti laimingais!“

VILIJA MILČIŪTĖ

„Prasidėjus dvyliktai klasei buvau įsitikinusi, jog baigusi mokyklą tikrai niekur nestosiu. Maniau, kad man reikia laiko savęs pažinimui, kelionėms, poilsiui. Nuoširdžiai tikėjau, kad eisiu šia kryptimi. Viso to priežastis – nepasitikėjimas Lietuvos universitetų kokybe. Užsienis atrodė puikus variantas ateities studijoms. Atrodė, kad galvoje sudėliotas planas greitai bus įgyvendintas, tačiau taip neįvyko. Netekau pasiūlyto darbo, į norėtą projektą nepatekau – viskas slydo iš rankų. Laimei, man atsivėrė naujos durys – radau universitetą Lietuvoje, kuris mane nuoširdžiai sužavėjo. Galiausiai, išankstiniu priėmimu, įstojau į Lietuvos universitetą, gavau naują darbo pasiūlymą ir mintis apie laisvus metus nustūmiau į šalį. Žinoma, neatmetu galimybės ateityje studijuoti užsienyje ar pasiimti akademines atostogas ir pakeliauti, tačiau šiuo metu renkuosi studijas Lietuvoje.“

EDVINAS ŠNIOKA

„Manau, kad studijos užsienyje yra perspektyviau dėl vieno labai paprasto dalyko – pasaulis šiais laikais nestovi vietoje, kultūriniai mainai jau seniai įgavę pagreitį, todėl keletos kalbų mokėjimas gali atverti daugiau durų. Be viso to, įsidarbinus tarptautinėje firmoje, gali būti sunku integruotis, jei iki tol, studijas baigęs jaunuolis, nesimokė tam tikros užsienio kalbos.

Vis dėlto, pasiryžau pasiimti laisvus metus. Galiu atvirai sakyti, kad noriu pabėgti ir geriau pažinti save. Be abejo, prieš bėgant pirmiausia reikia nuspręsti, kur ir kokiose situacijose tu norėtum save išbandyti, todėl imant „gap years“ svarbu gerai apgalvoti, ką veiksi per tuos metus. Priešingu atveju, jie bus visiškai nenaudingi. Viliuosi, jog per ateinančius metus įgausiu daug naujos patirties, kuri padės labiau susivokti, ko noriu iš gyvenimo.

Kita priežastis, paskatinusi šiuos metus niekur nestoti – tėvų požiūris. Jie visada sakė, kad norint susikurti visavertį gyvenima, privalau turėti diplomą ar kažkokią specialybę. Aš, norėdamas paneigti jų išankstinį požiūrį, nusprendžiau įrodyti, jog ne visada diplomas atveria duris, pro kurias nori eiti. Tikiuosi, man pavyks tai padaryti.“