Jaunoji dailininkė U. Kepalaitė užkėlė kartelę: pirmoji Rokiškio istorijoje dailės olimpiadoje iškovojo bronzos medalį (0)

Praėjusios savaitės pabaigoje Telšių meno mokykloje įvyko 32-osios Lietuvos mokinių dailės olimpiados respublikinis etapas, kuriame savo tapytus darbus pristatė net 70 mokinių iš visos Lietuvos. Įveikusi šią didžiulę konkurenciją, Rokiškio jaunimo centro Dailės pagrindinio ugdymo programos mokinė Ugnė Kepalaitė olimpiadoje užėmė III-ąją vietą. Tai – itin reikšmingas laimėjimas, nes iki šiol Rokiškio moksleiviai dar nebuvo pasiekę prizinės vietos respublikinėje olimpiadoje: U. Kepalaitė ir jos mokytoja Inga Vagonė pirmosios į Rokiškio kraštą parvežė Dailės olimpiados medalį.

Pirmoji rajone

I. Vagonė šiek tiek „įvedė“ į situaciją: „Dailės olimpiada vyksta etapais: pirmasis – mokykloje, kur atrenkami atstovai antrajam, rajoniniam etapui. Čia jau išrenkamas tik vienas mokinys, kuris savo kraštą pristato respublikiniu mastu. Rokiškis turi tikrai ilgą dalyvavimo patirtį, tik štai su apdovanojimais situacija „silpnesnė“ – iki Ugnės niekas nėra namo parvežęs prizinės vietos“.

Anot pašnekovės, šis įvertinimas – ne vienos dienos pasiekimas. Už įspūdingo rezultato slypi ilgas, kruopštus ir kantrybės reikalaujantis darbas. O savo mokinei I. Vagonė negailėjo gražių žodžių sakydama, kad mergina kuria labai apgalvotai – neskuba, ieško prasmės, atsakingai renkasi kiekvieną detalę, o jos darbuose jaučiamas jautrumas ir gilus santykis su tema.

U. Kepalaitė Dailės mokyklą lanko tik antrus metus, tačiau meninis instinktas paauglės kraujyje yra itin ryškus: antrus metus iš eilės ji dalyvauja olimpiadoje.

„Ugnė nėra naujokė: mažytė lankė Dailės mokyklą, bet paskui susidomėjo sportu ir, kaip dažnai nutinka, pasirinko jį, ne mus. Visgi prikalbinome grįžti ir šiemet jau yra Dailės mokyklos antrokė. Pernai Ugnė dalyvavo Jaunimo centre vykusiame rajoninė dailės olimpiados etape (jis trečius metus vyksta pas mus), tad ir šiemet aš, kaip JC direktorė, visai atsitiktinai jos paklausiau ar ketina dalyvauti. Jei taip, kokio mokytojo, kaip savo kuratoriaus, norėtų. O ji paklausė ar galėčiau aš jai padėti pasiruošti olimpiadai. Kaip nesutiksi padėti tokiai talentingai asmenybei“, – šyptelėjo kuratore tapusi I. Vagonė. 

Kruopštus pasiruošimas

Pasmalsavus, ar vienintelė Ugnė šiais metais buvo verta kelionės į respublikinę olimpiadą, darbo-nugalėtojo autorės vadovė patikslino, kad Rokiškio rajonui gali atstovauti tik vienas mokinys. Didieji šalies miestai turi didesnes dalyvių kvotas.

O ir pasiruošti Respublikiniam etapui nėra paprasta – neužtenka tik pateikti darbą: „Pristatomas portfolio, kuriame atsispindi mokinio patirtis: pateikiami pirmųjų dviejų etapų darbai, jų aprašymai. Jį dalyvis paruošia jau rajoninei olimpiadai, nes čia atsispindi apskritai ką mokinys kuria ir jau olimpiados tema atlikti darbai su aprašymu. Respublikinio etapo metu dalyviams yra skiriamos trys valandos laiko, kai jie tapo pagal pasirinktą potemę ir laikui pasibaigus pristato savo darbą komisijai. Olimpiadoje vertinama: kūrybinis aplankas-portfolio (30 proc.); olimpiados praktinės kūrybinės užduoties savarankiškas atlikimas, vertinimas (50 proc.); pokalbis (iki 5 min.) (20 proc.)“.

Pasak I. Vagonės, pristatyme žodžiu mokinys irgi pasakoja apie savo sukurtą darbą, kokias menines išraiškos priemones, simbolius naudojo kompozicijai sukurti, ką tema reiškia jam asmeniškai bei ką norėjo piešiniu pasakyti kitiems.

Tema – ne iš lengvųjų

Šių metų olimpiados tema – „Nuo Žemaitės iki Marcės Katiliūtės: moterų kūrybos vizijos“ – kvietė mokinius atsigręžti į praeitį, apmąstyti Lietuvos moterų kūrėjų patirtis, jų stiprybę bei prasmės paieškas ir ieškoti sąsajų su šiandiena. Respublikiniame etape mokiniai galėjo rinktis iš trijų potemių: „Laiškas iš praeities šiandienos žmogui“, „Moters saviraiška šiuolaikiniame pasaulyje“, ir „Laisvė būti savimi“. Jaunoji dailininkė iš Rokiškio pasirinko temą „Laisvė būti savimi“, kurią atskleidė labai savitai, jautriai ir brandžiai.

Anot darbo kuratorės, tema tikrai nėra lengva.

„Su Ugne diskutavom apie tą Lietuvos istorijos laikotarpį ir moterų vertinimą, jų laisvę. Kuriant kompoziciją svarbu, kad pats mokinys pajaustų, per save „filtruotų“ tą temą ir vizualiai suformuluotų žinutę žiūrovui. Potemes sužinojom tik nuvykusios į Telšius, tad turėjom mažai laiko aptarti, kurią geriau rinktis. Tačiau prieš išvykstant ruošėmės: piešėm įvairias kompozicijas, ieškojom spalvinių sprendimų ir kas geriausiai atspindėtų pačios Ugnės braižą. Turiu pasakyti, kad Ugnė – pakankamai unikali ir drąsi būti kitokia. Nors atrodo uždara, tačiau iš tiesų – smalsi, siekianti pažinti, išbandyti“, – apie trečiosios vietos olimpiados laureatę kalbėjo I. Vagonė.

Pašnekovės teigimu, meniškos sielos žmogui būti savimi reikia palankios aplinkos ir pasidžiaugė, kad namie artimieji merginą palaiko, taip pat daug palaikymo ji randa Dailės mokykloje. 

Iššūkis – baltas lapas

Pirmąjį Dailės olimpiados prizą į Rokiškį parvežusi U. Kepalaitė džiaugėsi pasiekimu neslėpdama ambicijų kitąmet, mažų mažiausiai, pakartoti rezultatą: „Man didžiulė garbė pirmajai parvežti tokį apdovanojimą. Tikiuosi, kitąmet pavyks palypėti dar aukščiau (šypteli – aut. past.). Olimpiadoje dalyvavau antrą kartą ir lyginant šias dvi patirtis galiu pasakyti, kad šiemet jaudulio buvo daugiau ruošiantis, tačiau lyginant su praėjusiais metais, jaučiausi drąsiau ir paprasčiau“.

Paklausta, kas iš viso ilgo olimpiadinio proceso jai buvo sudėtingiausia, paauglė nedvejodama atsakė: sugalvoti pradinę idėją – iš balto popieriaus lapo kažką sukurti yra didžiausias iššūkis.

Tačiau „balto lapo“ iššūkis nuo vaikystės meno lydimos šiuo metu gimnazijos 9-oje klasėje besimokančios U. Kepalaitės labai negąsdina – mergina sako pasvarstanti galimybes ateitį sieti su menu.

„Mokykloje gerai sekasi viskas, bet menas man atrodo toks dalykas, kurį norėčiau visą gyvenimą daryti ir jis man neatsibostų. Todėl pamąstau apie Čiurlionio meno mokyklą, o po gimnazijos stojimą į Vilniaus dailės akademiją. Dailė mane lydi nuo vaikystės: laikydavau rankose teptuką ir dirbdavau. Mano aplinka taip pat buvo tokia meniška, o šeimoje buvo giminaitis keramikas, tad gal kažkoks meniškas kraujo lašas tikrai yra“, – santūriai šyptelėjo olimpiados medalio laimėtoja, kuri kaip vienus iš savo kūrybos pavyzdžių įvardijo Dailės mokykloje mokančius Raimundą Gailiūną, Arūną Augutį.