Juodupės Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia (video+foto) (0)

Po Pirmojo pasaulinio karo Juodupės parapija buvo kuriama iš Onuškio ir Rokiškio parapijų dalių. 1923 m. ši užduotis buvo pavesta kun. P. Vainauskui, tačiau dėl sunkumų įsigyjant žemės būsimai parapijai, to padaryti nepavyko. Su ta pačia žemės nuosavybės problema 1926 m. susidūrė ir vyskupas K. Paltarokas, dėjęs dideles pastangas parapijai įsteigti.

1934 m. iš Žemės reformos departamento, parapijiečių padedamas, Rokiškio vikaras kun. J. Bubas išsirūpino žemės ir pastatė 18 m x 6 m ploto medinę koplyčią. 1936 m. rugsėjo 20 d. ji buvo pašventinta Aušros vartų Dievo Motinos garbei. Jos rektoriumi paskirtas kunigas J. Bubas.

1937 m. rugpjūčio 10 d. Juodupės parapiją oficialiai įsteigė Panevėžio vyskupas K. Paltarokas.

Kunigo J. Bubo rūpesčiu 1938 metais pagal Rokiškio apskrities inžinieriaus P. Lėlio projektą pastatyta medinė kryžiaus plano, trinavė, vieno bokšto renesanso stiliaus bažnyčia. Altorius statė šiaulietis A. Leviška. Didįjį altorių puošė paveikslas, vaizduojantis šv. Kazimierą, besimeldžiantį prie Aušros Vartų Dievo Motinos altoriaus, viršuje – šv. kankinės Julijos paveikslas. Paveikslų autorius dailininkas V. Palaima (1911–1976).

Viename šoninių altorių buvo baroko stiliaus Nukryžiuotasis, atvežtas iš Kavarsko klebono P. Legecko namų koplyčios Pienionių dvare (dab. Anykščių raj.). Antrame šoniniame altoriuje buvo šv. Antano paveikslas, taip pat tapytas V. Palaimos.

1938 m. spalio 16 d. Rokiškio dekanas kan. J. Žitkevičius (1892–1978) bažnyčią pašventino. Senoji bažnyčia stovėjo ant kalnelio, netoliese dabartinių kapinių.

Antrajam pasauliniam karui baigiantis, vokiečiams traukiantis 1944 m. liepos 30 d. užsiliepsnojo ir iki pamatų su visais liturginiais reikmenimis sudegė vos šešerius metus stovėjusi Juodupės bažnyčia.

Tuomet senojoje mokykloje buvo įrengta laikina koplyčia, tačiau sovietinė valdžia įsakė iš jos išsikraustyti. Ant senosios bažnyčios pamatų pradėta naujos bažnyčios statyba buvo nutraukta. Tada, sumanius įrengti bažnyčią, pradėta remontuoti klebonijos daržinė: įdėti langai, sudėtos grindys, papuoštos sienos.

1987 metais gaisras vėl nuniokojo kunigo P. Sabaliausko suremontuotą bažnyčią. Remontuotoje ir iki dabar stovinčioje bažnyčioje įdėtos parketinės grindys, išpuoštos lubos, sienos apkaltos dailylentėmis, jas puošia vitražiniai langai. Didysis ir du šoniniai altoriai meniniu požiūriu nevertingi. Šventoriaus kampe pastatyta lengvų konstrukcijų bokšto formos varpinė.