Neregėtas Moškėnų piliakalnis (video) (1)

Moškėnų piliakalnis įrengtas atskiroje masyvioje kalvoje Laukupės kairiajame krante. Šlaitai statūs, 20–30 m aukščio. Aikštelė keturkampė, 38 x 50 m dydžio, apjuosta 0,5 m aukščio, 5 m pločio pylimu. Buvo du pylimų ir griovių žiedai. Pirmąjį žiedą 3 m žemiau aikštelės sudarė 0,5 m gylio griovys, už jo 210 m ilgio, 1,8 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Už šio yra antrasis žiedas: 3 m pločio, 0.5 m gylio griovys. už jo antrasis 275 m ilgio, 2 m aukščio, 10 m pločio pylimas. Piliakalnis apardytas arimų, Š aikštelės krašte stovėjusio trianguliacijos bokšto, P šlaitu einančio kelio, nuardžiusio pylimus. Aikštelė dirvonuoja, pamažu užauga krūmais, šlaitai apaugę mišriu mišku.

Visose piliakalnio pašlaitėse, 5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rastas molinis verpstukas, brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako, gyvulių kaulų. Papėdės gyvenvietė užima 5 ha plotą.

Piliakalnį 1909 m. ir 1911 m. tyrė Liudvikas Kšivickis. Aikštelėje ištirtas 860 m² plotas. Aptiktas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis. Rasta dirbinių iš titnago (peilių), akmens (kirvių dalių, išgrąžų, galąstuvų, trintuvų), molio (verpstukų, liejimo formų), kaulo (smeigtukų, adatų, ylų, ietigalių, skaptų, durklų), geležies (peilių, pjautuvėlių, ietigalių dalių, ylų, kabliukų, smeigtukų, kaltas, dildė), žalvario (smeigtukų, grandinėlių fragmentų, segės dalis, kabučių), lipdytos ir brūkšniuotos keramikos dirbiniu, gyvulių kaulų, molio tinko. Tyrimų metu nustatyta, kad piliakalnis mažiausiai vieną kartą buvo perstatomas. Aptikta akmeninių grindinių liekanų, rastas molinis verpstukas, brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos dirbinių, šlako, gyvulių kaulų. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pab.–I tūkstantmečiu.

Šaltinis: Wikipedia