Savaitgaliui: nuo ąžuolo tvirtybės ir UNESCO saugomo objekto (1)

Medžiai, šventieji šaltiniai, akmenys – gamtos paminklų Rokiškio rajone gausu, jiems apžiūrėti gali prireikti ne vienos dienos. Išsitraukti žiūronus ar fotoaparatą – kiekvieno savas pasirinkimas. O tiems, kurių nevilioja miškas, siūlome apsilankyti prie UNESCO saugomo objekto – Struvės geodezinio lanko.

Nauja paukščių rūšis

Grybautojai – tarsi žvejai, mėgsta pasigirti, o „gerų“ vietų išduoti nelinkę. Konkrečiausias atsakymas, rudenį pasiteiravus, kur ieškoti grybų, buvo – už kaimyno Petro trobos paėjus apie tris šimtus metrų mišku. Tik pašnekovas niekaip nenorėjo išduoti, kuriame kaime gyvena... O štai ornitologai, visus metus stebintys paukščius, ne tokie paslaptingi.  Rokiškio rajone pernai aptikta nauja Lietuvai paukščių rūšis – mažoji švygžda. Ją Šaltojos upės slėnyje rado Lietuvos ornitologų draugijos nariai Darius ir Daiva Norkūnai. Pakartotini stebėjimai rodo, jog rūšis bent šioje vietoje įsitvirtino ir formuoja vietinę populiaciją. Štai jums ir atsakymas, kodėl miške verta būti akyliems bei ausyliems – net jei visą gyvenimą vaikščiojote tais pačiais takais, visuomet yra tikimybė išgirsti ar pamatyti ką nors naujo. Beje, pernai metais Lietuvoje aptiktos dar dvi naujos paukščių rūšys - tundrinis sėjikas ir garbanotasis pelikanas. Net nesvarbu, ar atpažįstate visas rūšis – gamtos stebėjimas yra malonumas visiems. 

Miško serenados

Ruduo elnių „dainų“ metas, rujodami patinai apie savo teritoriją informuoja baubdami. Drauge taip vilioja pateles. Rudenį jie patys gražiausi, o ir ne tokie atsargūs, tad puikus objektas fotografams. Iki vasario vidurio – lapių vestuvinių dainų metas. Į Rokiškio rajoną jau grįžo ir pirmosios antys bei žąsys. Artėjantis pavasaris – tikras malonumas gamtos stbėtojams. Jau tuoj, tuoj... pirmieji grįžtantys paukščiai, ir jų giesmės, medžių pumpurai... Tiesa, norint padaryti įspūdingą kadrą, prireiks itin daug kantrybės – prieiti taip arti, kad neišgąsdintum gyvūno, užduotis ne iš lengvųjų. O štai Vyžuonos girininkijos, Ignotiškio miške esantį Ožakmenį apžiūrėti galima drąsiai – 1964 m. jis paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. 2000m. paskelbtas gamtos paminklu. Miškininkai sako, jog į šį akmenį daugelis taurų ir briedžių smailino savo ragus.

Pasisemti stiprybės

Kalbant apie lankytinus Rokiškio rajono gamtos objektus nevalia pamiršti ąžuolų. Dainose apdainuoti, pasakose minimi. Puikuojasi jie ir mūsų miškuose bei parkuose. Ilzenbergo dvare esančio botaninio gamtos paveldo statusą turinčio ąžuolo kamieno apimtis 6,3 metro, skersmuo – 2 metrai, o aukštis -30,5 metrų. Primename, šio dvaro teritorija turi savo lankymo taisykles, tad keliones reikėtų planuoti savaitgaliais. O štai prie Bradesių ąžuolo apsilankyti galima bet kurią dieną – prie pat kelio, Bradesių kaime, pamatysite ir informacinę lentelę, tad aptikti tikrai lengva. Sakoma, jog jis menantis šventą ąžuolų girią – didelį ąžuolyną.  Dar vienas Rokiškio rajone saugomas ąžuolas auga Sartų regioniniame parke, Žiūkeliškių kaime. Ąžuolo kamieno skersmuo ir apimtis 1,3 m, aukštyn atitinkamai: 1,6 m ir 5,0 m, aukštis 20 m, lajos aukštis 17 m.

Šie ąžuolai – medžiai, kuriuos turistams siūlo aplankyti Rokiškio turizmo ir amatų informacijos ir koordinavimo centras. Dar daugiau gamtinių lankytinų vietų siūlo turistiniai atlasai, tad verta nepatingėti ir nusukti nuo kelio. Juk esama net ir šventais laikomų šaltinių – apsilankykite prie Lukštų ar Panemunyje esančių šaltinių. Net jei netikite jų nepaprasta galia, vanduo ten tikrai labai skanus.

(Ne)uždraustos zonos

Rokiškio rajone  yra net penki telmologiniai (pelkių) draustiniai -  Gaidžiabalės samanynės (saugomas kaip vienas iš nedaugelio didesnių beveik natūralių aukštapelkių šiaurinėje Lietuvoje. Čia taip pat gyvena net kelios į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos paukščių rūšys), Konstantinavos (Kazliškio sen.), Notygalės (įsteigtas stambiam pelkėtų masyvų kompleksui išsaugoti. Draustinyje gausu spanguolių, vaivorų, auga tekšės. Čia galima sutikti tetervinų, plėšriųjų medšarkių, briedžių, šernų, stirnų), Petriošiškio, Suvainiškio. O štai Čedaso ežeras (šalia Čedasų kaimo) – ornitologinis draustinis, kuriame saugomi čia perintys paukščiai. Čia gyvenanti juodoji žuvėdra neretai pavadinama ir ežero karaliene. Draustinyje galioja griežti lankymosi apribojimai, tad nepasibaigus paukščių migracijai, po ežerą irstytis nevalia. Smalsuoliams dabar pats metas čia užsukti, mat gana greitai to padaryti bus negalima.

Rokiškio rajone, į pietryčius nuo Obelių, taip pat yra Junkūnų geomorfologinis draustinis (617 ha), įsteigtas dubaklonių suskaidytam raiškiam masyvui, esančiame Sėlių aukštumoje, saugoti. O apie Sartų regioninį parką žino visi – 1992 metais įkurtas Rokiškio ir Zarasų rajonų sandūroje, šis parkas garsėja visoje Lietuvoje.

Pasaulio paveldo dalis - šalia

Sakoma – bijai vilko, neik į mišką. Jei nedomina gamtos objektai, siūlome apsilankyti prie išskirtinio objekto, įrašyto į pasaulinio paveldo sąrašą – Struvės geodezinio lanko. Vienas iš jo punktų yra šalia kelio Rokiškis – Panevėžys, 14-ajame kilometre ant vaizdingo Gireišių kaimo kalno, netoli Šetekšnos upės posūkio vakarų kryptimi. Keliautojų čia laukia informacinis stendas, įrengta bei sutvarkyta aikštelė, WC, o kad apsilankymas būtų įdomus, vertėtų iš  anksto pasidomėti, kodėl Struvės geodezinis lankas įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašus.

Trianguliacijos grandinė, sudaryta 1816 – 1852 metais, - įspūdingas bandymas ištirti ir nustatyti Žemės dydį bei formą. Dienovidinio lanko ilgiui ir padėčiai apskaičiuoti panaudoti išmatuotų trianguliacijos tinklų fragmentai. Juos sujungus gauta apie 2820 km ilgio grandinė, susidedanti iš 12 sekcijų, įterptų tarp astronomijos punktų, turinti 10 išmatuotų bazių ir jungianti 259 trianguliacijos punktus. Šios grandinės kraštinių taškų geografinių platumų skirtumas siekia 25°20'. Tuo laiku tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias dienovidinio lankas, jo matavimo rezultatais ištisą šimtmetį naudotasi skaičiuojant ir tikslinant Žemės elipsoido parametrus. Tad nieko keisto, jog 2005 m. Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą (nominacija rengta kartu su 9 valstybėmis: Baltarusija, Estija, Latvija, Norvegija, Moldovos Respublika, Rusijos Federacija, Ukraina, Suomija, Švedija). Rokiškio rajone esančio punkto duomenys naudojami ir šiais laikais – nuo jo atliekami geodeziniai matavimai Panemunėlio apylinkėse.

Kodėl Struvės, o ne Antano ar Jono? O gal Tennerio geodezinis lankas? Seniausias trianguliacijos tinklas, kurio dalis įjungta į dienovidinio lanko grandinę, sudarytas 1816–1821 m. Vilniaus gubernijoje. Šioje teritorijoje trianguliacijos tinklą projektavo ir jo matavimus organizavo estų kilmės caro armijos karininkas K. Tenneris. Estijos ir Latvijos teritorijoje 1822 m. privačia iniciatyva pradėtas trianguliacijos tinklo sudarymas truko iki 1831 metų. Čia darbus organizavo Tartu universiteto profesorius F. G. W. Struvė. Du mokslininkai sudarė vieną su kitu nesusijusius tinklus, tačiau esant bendram tikslui, jie buvo sujungti. Susitarimas įgyvendintas 1829 m., kai buvo išmatuota trianguliacijos grandinė tarp Pandėlio (Lietuva) ir Bristeno (Latvija).

Dienovidinio lankui skaičiuoti atrinktų trianguliacijos tinklų fragmentų matavimo rezultatus F. G. W. Struvė susistemino ir aprašė. Remdamasis šiuo darbu, 1888 m. Žemės dienovidinio ilgį apskaičiavo geodezininkas A. Bonsdorfas. Beje, F. G. W. Struvės darbo rezultatai įėjo į visus vėlesnius trianguliacijos pagrindu darytus Žemės elipsoido parametrų skaičiavimus, tad šis Žemės dienovidinio matavimų lankas turi didžiulę mokslinę ir kultūrinę vertę.

Tikimės, jog straipsnis pasiekė savo tikslą – suviliojo gražią savaitgalio dieną paskirti kelionėms po gamtą. O gal susidomėti šalia esančiu pasaulio paveldo objektu – Struvės geodeziniu lanku. Juk šie matavimai – liudijimas, jog visais laikais žmonės domėjosi juo supančiu pasauliu, jo forma bei dydžiu.

Projektą iš dalies finansuoja Rokiškio rajono Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas.