Istorinę datą kriauniškiai paminėjo automobilių žygiu į Latviją (0)

Vasario 16 dieną Rokiškio rajono gyventojų automobilių kolona leidosi istoriniais keliais link kaimyninės Latvijos, ten aplankė laisvės kovų dalyvių atminimo vietas.   

Apie autožygį, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai „Savanorių keliais“, pasakojo jo iniciatorius, Kriaunų muziejaus muziejininkas Gytis Gruzdas.

Prasminga ir būtina

Prasmingai paminėti Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną suorganizuojant autožygį su istorijomis, pasakojimais sugalvojo Kriaunų muziejininkai. Pirmą kartą organizuotame renginyje dalyvavo 20 žmonių, dauguma – kriauniškiai, dalyviai parsivežė ne tik įspūdžių, bet ir žinių apie Lietuvos istoriją.

Autožygis į Latviją „Savanorių keliais“ prasidėjo nuo Kriaunų muziejaus, kuriame žygio dalyviai  apžiūrėjo Danguolės ir Edmundo Brogų parodą, paskui kelionė tęsėsi po kaimyninę šalį. 

„Prisiminti žuvusius Lietuvos karius, nuo bermontininkų ir bolševikų vadavusių ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos teritoriją – prasminga ir būtina“, – įsitikinęs G. Gruzdas.

 Aserėje

Autožygio dalyviai pirmiausiai aplankė Subatės kapinėse palaidotus savanorius, juos pagerbdami  uždegė žvakutes, padėjo gėlių. Antras aplankytas objektas buvo Aserės bažnytkaimis. Aserės parapijos centre, šventoriuje prie liuteronų bažnyčios yra reikšmingas istorijos liudijimas – paminklas skirtas 39 Aukštutinės Kuržemės pulko kritusiems kariams, dalyvavusiems Latvijos ir Lietuvos žemių išvadavimo kovose 1919–1920 metais. Anot muziejininko, daug kam buvo nežinomas faktas, kad tarp žuvusių karių palaidoti ir lietuviai.

Paminklas su aštuoniomis liepomis, kurios simbolizuoja aštuonias Aknystos apylinkėse tuomet esančias parapijas, 1934 m. suprojektuotas ir pastatytas Latvijos architekto Aleksandro Birzenieko.

Pažintiniai žygiai

Paskutinis autožygio dalyvių aplankytas objektas buvo Červonkos kapinės, kuriose palaidotas 1919–1920 metų kovų už Nepriklausomybę žuvęs 31 savanoris.

„Buvo smagu girdėti gyvų liudininkų perduotus prisiminimus iš Janinos Komkienės lūpų, istoriją, apie nežinomo kareivio kapo palaikų gabenimą per Ažūšilio kaimą iki Kauno“, – pasakoja renginio organizatorius.

Iki šiol žygius pėsčiomis ir dviračiais organizuodavęs G. Gruzdas sako, kad galbūt ateityje bus ir daugiau panašių autožygių Lietuvos istorijai atmintinomis datomis ir tikisi, kad prie jų prisijungs daugiau žmonių, ypač jaunimo, nes tai – proga prisiminti bei daugiau sužinoti apie Lietuvos istoriją.

„Keliauti kartu su bendraminčiais, domėtis ir patirti visuomet smagiau. Ačiū keliavusiems kartu Kriaunų gyventojams“, – sakė kraštotyrininkas entuziastas.