Kazliškyje nusipirkusi valgyklą ūkininkė svajoja įkurti perdirbimo cechą –  be ledų ir sūrių siūlys šilauogių uogienės (0)

Kazliškio seniūnijoje (Rokiškio r.) ūkininkaujanti Alė Kučinskienė prieš keletą dienų pradėjo skinti pirmąsias šilauoges. Jas moteris augina šeštus metus, tačiau sako tik šiemet pasiūlysianti uogų ne tik giminėms, draugams, bet ir platesniam pirkėjų ratui. „Pirmi metai, kai bandysime išeiti į rinką. Sausra paveikė uogų kekes, šilauogių bus mažiau, bet pardavimui užteks“, – sako A. Kučinskienė.  

Ekologinio pienininkystės ūkio savininkė neslepia, kad jos ir ūkyje talkinančių vaikų svajonė –  užsiimti perdirbimu. Iš savo ūkyje primelžiamo pieno gaminti sūrius, ledus, jogurtus, o šalia pieno produktų pasiūlyti ir desertų – šilauogių uogienės, sulčių.

 Įveisė šilauogyną

A. Kučinskienė juokiasi darbo nebijanti, kaip ir sūnus bei dukra, ir neįsivaizduoja, kad galėtų neūkininkauti. Surasti tiesioginį kelią pas vartotoją ir pasiūlyti jiems savo produktų mintis gimė jau anksčiau. Kaimo vidury moteris nusipirko valgyklos pastatą ir planuoja čia įkurti perdirbimo cechą. Jeigu bus patvirtintas projektas, jau kitą rudenį rokiškietė žada pasiūlyti ne tik pieno produktų, bet ir šilauogių uogienės. Pasak kazliškietės, ūkis turi duoti pelną, o Lietuvoje, ypač augalininkystės ar pienininkystės sektoriuje, tai priklauso ir nuo gamtos, ir nuo lobistinių sprendimų. Jeigu žaliava superkama pusdykiai, tenka ieškoti kitų išeičių.

 Visą straipsnį skaitykite „Rokiškio sirenoje“.