Prieš Velykas į Rokiškio dvaro tvenkinį sugrįžo juodųjų gulbių pora (0)

Ketvirtadienį į Rokiškio dvaro tvenkinį vėl paleistos juodosios gulbės. Jau trečius metus paukščiai šaltąjį sezoną praleidžia Dapkų ūkyje, o nutirpus ledui vėl apsigyvena tvenkinyje šalia dvaro pastatų. „Susitarėme su muziejumi prieš Velykas pradžiuginti lankytojams akį, nes laukia ilgasis savaitgalis, dauguma ne tik sėdės prie stalų ir valgys, bet eis pasivaikščioti ir tuo pačiu galės pasimėgauti gulbių draugija“, – kalbėjo gulbes visą žiemą globojusi Birutė Dapkienė.

Šeimyninės dramos

Paleistos gulbės iškart puolė į vandenį ir ėmė turkštis, atrodo, džiaugėsi ne tik laisve, bet ir atsikračiusios žąsų kompanijos. B. Dapkienė pasakojo, kad gulbės nedraugavo su žąsimis, ypač Litai nepatiko ta draugija. Ankstesniais metais, kai gyvendavo kartu, žąsys eidavo erzinti gulbių, pasmalsauti, ką tos daro, tada paukščius teko atskirti, jie gyveno atskirose patalpose. Šiemet laikė suleidę kartu dvi žąsis ir vieną žąsiną bei gulbių porą. Netrukus užvirė aistros ir tikra drama: žąsys pradėjo derintis prie gulbino Atilo, gulbė iš pavydo žąsis prilupo. O Atilas, dominuojantis bet  nekonfliktiškas patinas, nesikišo į „moterų“ reikalus, leido išsiaiškinti pačioms. 

Gulbės lepesnės

„Jeigu turėčiau laiko, būtų galima parašyti ištisas istorijas apie gyvūnus, jų charakterius, elgesį.  Kai pas mus 3 ha plote gyvendavo povai, stručiai, žąsys, antys, alpakos, kiekvieną kartą iš pradžių jie bando išsikovoti savo teritoriją, erdvę ir ją paskui gina. Gyvūnus reikia stebėti, jausti, grožėtis ir džiaugtis. Ir netgi subarti, pasakyti pastabas. Gyvūnai labai jautrūs“, – sako savo ūkyje įvairius gyvūnus auginanti B. Dapkienė.

Anot pašnekovės, gulbės yra lepesnės, gali neatpažinti jų nuotaikų, ar serga, tad atsakomybė prižiūrėti paukščius tenka didelė. Šie paukščiai išrankesni ir maistui, visą žiemą teko pirkti salotas, kad gulbės galėtų palesioti „žolės“, taip pat mėgavosi grūdais, kukurūzais. Kaip ir kiekvienam vandens paukščiui, joms buvo parūpintos vandens maudyklos. Žąsys rytinius ir vakarinius apsiprausimus atlikdavo švariau, nepriteršdavo jo tiek, kiek gulbės, kurios neša į vandenį kiekvieną šapelį ir mėgsta turkštis. 

Lapės neužpuolė

Pavasarį paukščius labai paveikė praskrendantys paukščiai. „Lita buvo jau suraganėjusi, kai atvažiavo dar nieko, o pavasarį būdavo jaučia, girdi, kaip klykia praskrendantys laukiniai paukščiai – žąsys, gulbės, antys, į tai labai jautriai reaguoja, plaka sparnais“, – pastebi Birutė. Kuomet prieš porą metų žuvo tvenkinyje plaukiojęs šuns užpultas Rokiškio dvaro gulbinas, B. Dapkienė  pasirūpino, kad likusi gulbė neliktų vieniša – vietoj kritusio paukščio įsigijo gulbiną Atilą.

„Būna visokių situacijų, visada galvoji, ar viską gerai padarei. Džiaugiuosi, kad gulbės peržiemojo puikiai, lapės neužpuolė“, – sako jau trečią sezoną  gulbes priglaudžianti  rokiškietė.