„Richcorner“ įkūrėja: apie grįžimą į Lietuvą, vintažą ir gražiausią švenčių stalo dekorą (0)
Jau beldžiasi į duris didžiosios metų šventės ir daugelis šeimų sės prie bendro vaišių stalo. Vintažo ir namų dekoro parduotuvės „Richcorner“, įsikūrusios Rokiškio mieste, savininkė Miglė Rijkhoek (Raikhuk aut.pastaba) pasidalino su „Rokiškio Sirena“ skaitytojais, kokios jos šeimos tradicijos bei kaip skoningai pasidekoruoti stalą, kad jis būtų ne tik gausus, bet ir gražus.
Po keleto metų, pragyventų užsienyje, su šeima grįžote į gimtąjį kraštą, Rokiškio rajone esančią Juodupę. Kokie buvo pirmieji jūsų metai po sugrįžimo?
Tik grįžę į Lietuvą planavome, jog su vyru Rogier susikursime sau darbo vietą. Tą žinojome dar gyvendami Olandijoje, bet jau priėmę sprendimą apie sugrįžimą. Visi klausia – kodėl ne Kaunas, Vilnius, bet mes norėjome padovanoti kažką savo kraštui. Susiradome apleistą pastatą Rokiškio mieste, sutarėme su savininku, jog patys jį suremontuosime. Taip atsirado unikali vieta, kur atėję žmonės gali rasti įdomesnių, su sava istorija daiktų. Parduotuvę pavadinome „Richcorner“. Iš Olandų kalbos išvertus tai reiškia „turtingas kampelis“. Mums tai labai patiko ir tiko – parduotuvėje stengiamės kurti jaukumą.
Savo veiklą atradote ir draugaujate su vintažu, turit namų dekoro parduotuvę. Ar jaučiate, jog žmonės siekia tvarumo ir nebebijo pirkti jau naudotų, vintažinių daiktų? Ar prieš šventes jie ieško tokių dovanų savo artimiesiems?
Kol nebuvo parduotuvės, galvojau, jog žmonės nepirks kalėdoms dovanų vintažo, žiūrės į tai skeptiškai. Didžiuosiuose miestuose jau daugiau įsileidžiama naudotų daiktų į namus, tačiau ir mažuose miesteliuose žmonės drąsėja. Tokie daiktai yra unikalūs, su istorija ir su kiekvienais metais jų vertė tik didėja. Įsigijus kai kuriuos daiktus, juos galima perduoti iš kartos į kartą. Jie kuria ne tik vertę, bet ir emociją. Tokių daiktų nenusipirksi kiekvienoje parduotuvėje.
Jaučiasi, jog žmonės ieško vintažinių, vienetinių daiktų savo namams, o kas dar privengia, mūsų parduotuvėje renkasi iš naujų produktų. Turime ne tik sendaikčiuose rastų daiktų, bet ir eko kampelį bei dizainerių kurtų darbų. Pastebėjome, jog parduotuvėje moterys ieško unikalesnių dovanų ir savo vyrams.
Širdis džiaugiasi, kai žmonės neskatina vartotojiškumo, o renkasi daiktus, kurie jau yra seniai pagaminti. Kažkam nebereikalingi, o tavo namams puikiai tinkantys.
Vintažu dekoravote ir socialiniuose tinkluose demonstravote skirtingų stilių stalo dekorus. Kaip gimsta idėjos tokiems dekorams įgyvendinti? Iš kur semiesi idėjų?
Prieš šventes vieną stalą skiriu stalo dekorui. Darau jį iš to, ką randu savo parduotuvėje, todėl kas kartą jis būna kitoks, unikalus. Ne visuomet turiu vienodas lėkštes ar kitus dekoro elementus, tad tenka į viską pažiūrėti kūrybiškai. Stengiuosi neprimaišyti spalvotų indų ar skirtingų stilių, laikmečių indų. Jau dekoravau keturių skirtingų stilių stalus, tad tikrai buvo iš ko išsirinkti.
Idėjų semiuosi iš kelionių, o unikaliausios gimsta prieš miegą. Vis svarstau jas užsirašyti, nes nubudusi ryte dažniausiai pamirštu. Patinka lankytis Skandinavijos šalyse, Olandijoje esančiuose jaukiuose butikuose. Užsienyje visos parduotuvių virtinos skoningai išpuoštos. Jau iš lauko jos kviečia tave užsukti į vidų. To pasigendu mažuose miesteliuose. Didelis įkvėpėjas – žurnalai. Vartau juos po keletą kartų ir kartais tik viena pamatyta detalė įkvepia sukurti visą naują dekorą. Iš pradžių galiu net neturėti galutinio įsivaizduojamo rezultato, viskas gali susidėlioti spontaniškai.
Jau antras Kūčias ir šventas Kalėdas švenčiate gausi ir darni šeima gimtuosiuose namuose. Kokios jūsų švenčių tradicijos?
Aš labai džiaugiuosi, jog mano vyrui olandui patinka gyventi mažame miestelyje. Jis įsitraukia ir visur dalyvauja kartu. Dar nuo kūdikystės laikų visos šventės švenčiamos močiutės namuose, kur susirenka visa mūsų šeima. Kūčių vakarą sėdame prie didelio stalo su suneštinėmis vaišėmis, po to einame į bažnyčią, o pirmą šventų Kalėdų dieną valgome močiutės keptą vištą su bruknių uogiene. Tai tradicinis valgis, gaminamas jau daugybę metų, bet iki šiol mums nepabodęs.
Šią šeimos tradiciją stengiausi puoselėti ir gyvendama Olandijoje. Šioje šalyje nėra tokios šventės, su dvylika patiekalų ir ėjimu į bažnyčią, tad labai smagu buvo perteikti vyro šeimai, kaip ši diena yra minima mūsų šalyje. Mano nuostabai, puikiai pavyko perteikti šventinę dvasią. Vyro šeima labai įsitraukė į šventimą – dalinomės kalėdaitį ir visi buvo sužavėti tradiciniais lietuvių patiekalais. Gaila, kad mums išvykus, ši tradicija nutrūko.
Kaip atrodo jūsų šventinio stalo dekoras?
Tiek gyvenant Olandijoje, tiek Lietuvoje mėgstu derinti skirtingus indus, bet vienodos tematikos, pavyzdžiui derinu vienodas spalvas ar stilių. Šventinio stalo dekoro vyraujančios spalvos – žalia ar raudona. Man jos labiausiai siejasi su Kalėdomis. Kūčioms renkuosi ramesnių atspalvių indus, linines staltieses, bičių vaško žvakes.
Ar lengva derinti skirtingus indus ir dekoro elementus?
Man asmeniškai – tikrai nėra sunku, nes tą darydama jaučiu malonumą. Darau tai „iš vidaus“, turiu pajautimą. Tikriausiai tai paveldėjau iš giminės moterų. Jei jaučiate, jog jums sunku, galima drąsiai kreiptis į mane ir aš padėsiu suderinti dekorą.
Artėja šventės, kokių turi patarimų, kaip skoningai pasidekoruoti stalą, kad būtų jauku prie jo susirinkti visai šeimai?
Mano rekomendacija būtų rinktis tik dvi-tris spalvas: balta-žalia, auksinė- kreminė ir gali tie auksiuko atspalviai truputį skirtis. Skirtingos spalvos naudoti tik kelis elementus. Nenaudoti daug spalvų, nes kuo jų daugiau, tuo daugiau chaoso ir netvarkos. Jei ant stalo spalvingi patiekalai, naudoti ramesnių spalvų staltiesę ir indus. Svarbu nesudėti ant vieno stalo skirtingų stilių indų, nes juos taip pat sunku suderinti tarpusavyje. Derinkite vintažą su šiuolaikiniu dekoru, sena su nauja ir jums pavyks.
Dėkojame už pokalbį ir linkime gražių švenčių.