Alexandre Vassiliev pristatė Napoleono laikų madą: istorijos vingių įtaka aprangai, „nuodingos“ spalvos bei papuošalai iš plaukų (foto) (0)

Rokiškio krašto muziejuje jau kurį laiką eksponuojama paroda „Dvaro mada. Ampyras – Napoleono laikų (1812–1830) dvasia“ iš Alexandre Vassiliev fondo kolekcijos. 2022 m. liepos 28 d. surengtas šios kolekcijos pristatymas ir susitikimas su mados istoriku Alexandre Vassiliev (arba, paprasčiau, Aleksandru Vasiljevu). Kartu su juo į susitikimą su rokiškėnais atvyko Alexandre Vassiliev fondo direktorė Alma Puodžiukaitienė.

Populiarios laidos nebėra

Mados istorikas, dizaineris, arba, kaip dažnas vadina, mados guru, yra žinomas visame pasaulyje. Beje, neretam jis žinomas kaip laidos „Modnyj progovor“ („Mados verdiktas“), kuri buvo rodoma dabar jau pripažintame propagandiniu kanalu „Pervyj Baltyjskyj“, vedėjas. Po kolekcijos pristatymo Aleksandras Vasiljevas trumpai informavo, kad šios laidos nebeliko nuo pat pirmos karo su Ukraina dienos. Šiuo metu šis žinomas žmogus susikoncentravęs į individualias mados konsultacijas, darbą su fondu ir kitas veiklas.  

Vaikščiojanti enciklopedija

Į parodos pristatymą gausiai susirinkusiems lankytojams Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė kalbėjo, kad šis susitikimas Rokiškiui yra šventė. Nors eksponatai Rokiškio krašto muziejuje atsirado šiek tiek anksčiau, tačiau, pasak N. Šniokienės, Aleksandrą Vasiljevą, su kuriuo muziejus bendradarbiauja jau seniai, nuspręsta pasikvieti ir atitraukti nuo darbų dėl to, kad „jis turi tiek žinių, kad yra vaikščiojanti enciklopedija. Kaip nepasinaudoti tuo žmogaus žinojimu?“ Aleksandras Vasiljevas iš tiesų pademonstravo gilias mados istorijos žinias, apie kiekvieną mados laikotarpį jis žino gana daug. Tam, kad eksponatai kuo ilgiau išsilaikytų ir būtų pasiekiami mūsų laikmečio žmonėms, fonde dirba didelė komanda žmonių, nes medžiagos blunka, dūla... Mados istorikas ne tik papasakojo, kas būdinga Ampyro – Napoleono laikų madai, tačiau ir paaiškino, kodėl būtent įvyko šie mados pokyčiai, kas juos įtakojo. Muziejaus direktorė pastebėjo, kad Aleksandro Vasiljevo žodis, pridėtas prie eksponato, jį padaro visai kitokiu, bei išreiškė lūkesčius, kad bendrystė su mados istoriku tęsis.

Madą įtakojo karas

Napoleono laikų mada susijusi su prieš tai nuo 1789 m. iki 1794 m. vykusia Prancūzijos revoliucija. Revoliucija įkūnijo socialinės ir politinės santvarkos kokybinį virsmą, dėl kurio įvyko pokyčiai ir madoje. Buvo nuspręsta, kad moterys nebeturėtų nešioti korsetų ir, pasak A. Vasiljevo, revoliucionieriai pasiūlė joms „neturėti talijos“. Dėl šios priežasties dažnoje suknelėje talijos linija pakilo aukščiau. Be to, avalynės stilius taip pat keitėsi – tapo nebepriimtina nešioti aukštakulnius, pereita prie batelių lygiu padu. Kai vyrai išėjo kariauti, konkurencija tarp moterų padidėjo, todėl mada pasidarė seksualesnė – atviri pečiai, nugara, peršviečiami audiniai silueto viršuje, kūno spalvos suknelės medžiaga. Kai vyrai grįžo iš karo, mada vėl pasikeitė, nes, anot A. Vasiljevo, jie nusprendė, kad taip vaikščioti moteriai nepadoru, ir buvo pereita prie tankesnių, nepermatomų, medžiagų.

Vyrai drabužius sudėvėdavo, todėl jų išliko mažiau

Vyrų apranga sunkiau išsilaikė, nes jei moterys sukneles persirengdavo penkis kartus per dieną, tai vyrai nešiodavo tuos pačius drabužius penkias dienas per savaitę. Dėl šios priežasties vyrų kostiumai prasčiau išsilaikė. Jie rūbus dažnai nešiojo tol, kol jie susidėvėdavo. Tuo laikotarpiu pasikeitė vyrų šukuosenos. Anksčiau buvę madoje perukai tapo nebemadingi. Jų vietą užėmė natūralios šukuosenos su lygiai pakirptais kirpčiukais. Taip pat vyrai užsiaugino bakenbardus. Dažname to laikmečio paveiksle, kuriame vaizduojami žymūs vyrai, jie nešioja stačias, per visą kaklo aukštį, apykakles. Pasak A. Vasiljevo, tai reiškia, kad norima pasakyti, jog šis vyras netapo giljotinos auka – kaklas apsaugotas.

Brangus ir kruopštus darbas

Svarbu paminėti, kad visi kolekcijos drabužiai siūti bei siuvinėti rankomis. Į juos įdėta nemažai darbo. Ekspozicijoje esančiais drabužiais ne visi galėjo puoštis, šie eksponatai buvo skirti turtingųjų luomui. Dažnas šalis prie suknelės kainavo panašiai, kiek kainuotų karieta. Kiekvienais metais mainėsi madinga spalva – kad kuo daugiau drabužių ar medžiagų būtų perkama. Aksesuarai – itin smulkūs ir rodo, kad į juos įdėtas kruopštus darbas. Siuvinėjimas karoliukais buvo tapęs dažnos moters laisvalaikiu, tačiau šiandien mes tokių mažų karoliukų nesugebėtume suverti, nes nebeturime tokių adatų, mūsų rankų motorika nebėra tokia išlavinta, galų gale ir patys pirštai nebėra tokie pat. Kaip papasakojo A. Vasiljevas, tuo laikotarpiu moters vidutinis ūgis buvo 155 cm, o batų dydis – 34-35. Vyrų vidutinis ūgis – kažkur apie 165 cm. Akinius ne visų socialinių grupių atstovams derėjo nešioti, kiti turėjo tenkintis lornetais. Šio laikotarpio lornetas buvo žirklučių formos, o ne, kaip buvo priimta vėliau – laikomas už vienos kojelės. Yra aksesuarų, kurie buvo gaminami iš plaukų – sagės, šukos, auskarais bei kita. Tai buvo daroma konkretaus žmogaus (mamos, močiutės, mylimojo ar mylimosios) atminimui.

Brangios ir žudančios spalvos

Madinga ir brangi spalva buvo mėlyna, vadinamoji indigo, nes ji buvo atvežta iš Indijos. Žalios spalvos drabužiai buvo dažomi medžiaga su arsenu, kuris yra nuodingas. Tuo metu niekas nežinojo, kad dėvint tokius drabužius, galima susirgti ir netgi mirti. Gydytojai daug metų ieškojo negalavimų priežasties, kol paaiškėjo, kad juos lėmė žalios spalvos dažai su arsenu. Kai šis dalykas išaiškėjo, žalia spalva labai greit buvo pamiršta, kol nebuvo rastas kitas būdas šiai spalvai išgauti. Ryškiai koralinės spalvos drabužiai traukė dėmesį ir buvo labai brangūs. Rudos spalvos drabužiai buvo skirti mažiau pasiturinčioms moterims arba buvimui namuose. A. Vasiljevas taip pat papasakojo apie vyriško frako istoriją – pradžioje tai buvęs drabužis, skirtas jodinėjimui, tada jo skvernai buvo trumpi, po to drabužis tapo skirtas puotoms, šventėms. Vėliau moterų madoje vietoje šilko pasirodė satinas, kuris buvo skirtas miestietėms ponioms kaip šilko pamaina.

Skiriama daug dėmesio išsaugojimui

Prie istorinių drabužių išsaugojimo fonde dirba 12 restauratorių, kitaip eksponatai neišliktų. Jie taisomi, apžiūrimi po kiekvienos parodos. Pasak A. Vasiljevo, mums naudinga susipažinti su tų laikų mada, kad pamatytume, kaip atrodė kruopštus darbas. Šiais laikais drabužiai bei avalynė gaminami sparčiuoju būdu iš sintetinių medžiagų, plastmasės ir pan., jiems sugaištama visiškai nedaug laiko. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad Aleksandro Vasilijevo fondas yra ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas apima edukacinę veiklą, propaguojant mados kultūrą ir istoriją Lietuvoje bei už jos ribų. Fondas siekia patenkinti visuomenės interesus.

Paroda veiks Rokiškio krašto muziejuje (Tyzenhauzų g. 5, Rokiškis) iki lapkričio 1 dienos.