Dviračių žygis „Golgotos keliu“ kviečia keliauti Kamajų kryptimi (3)

Gegužės 21 d. organizuojamas tradicinis dviračių žygis „Golgotos keliu“. Kamajų kryptis“. Minėdami Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną Rokiškio krašto muziejus kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Rokiškio skyriumi, rajono šauliais, kariais savanoriais ir Rokiškio Juozo Tumo Vaižganto istorijos mokytojais nuo 2012 metų organizuoja tradicija tapusį dviračių žygį „Golgotos keliu“ po laisvės kovų vietas.
Simbolis – kryžius, pagamintas kalėjime
Kaip teigia vienas žygio organizatorių, istorikas Valius Kazlauskas, žygio vadovu tapo šviesaus atminimo politinio kalinio Konstantino Jasinevičiaus knyga „Golgotos keliu“ . Ją po autoriaus mirties išleido jo dukra gydytoja Jūratė Čypienė. Šioje knygoje politinis kalinys aprašė kalinimo ir kankinimo vietas buvusias Rokiškio mieste ir patalpino nuotrauką, kurioje pavaizduotas kryžiaus simbolis puoštas trispalve. Šis simbolis buvo jo slapta su draugais pagamintas kalėjime. Todėl ši relikvija ir tapo tapo dviračių žygio „Golgotos keliu“ ženklu.
Jau septintus metus organizuojamos išvykos metu jos dalyviai keliauja maršrutu, susijusiu su laisvės kovomis Rokiškio rajone. „Šis žygis yra unikalus tuo, kad sudarome galimybę žygio dalyviams, ypač jaunimui, ne tik susipažinti su Lietuvos istorija, bet ir gyvai pabendrauti su tų lemtingų istorijos įvykių liudininkais. Be to, ši išvyka yra puiki galimybė aktyviai ir turiningai praleisti savo laisvalaikį“, – sakė V. Kazlauskas.
Dviračių žygiai jau buvo rengiami Čedasų, Juodupės, Obelių, Pandėlio kryptimi.
Kelionė po Kamajų kraštą
Žygis tradiciškai prasidės Rokiškyje, Nepriklausomybės aikštėje. Iš jos žygeiviai suks Pagrandžių (Rokiškio kaimiškoji sen.) link. „Pagerbdami Pablizgės kaime esantį paminklinį žymenį, kuriuo įamžintas Alfonso Gasiūno-Gandžio vadovaujamo būrio žūties atminimas, keliausime Sėlynės kryptimi. Aplankysime šalia Sėlynės esančią Šilo eiguvą, kurioje pastatytas paminklinis žymuo,įamžinantis išdaviko išduotų partizanų žūtį. Sėlynėje (pagerbsime 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaracijos signataro kraštiečio mokytojo Leonardo Grigonio-Užpalio atminimą. Sėlynėje numatomas žygio dalyvių susitikimas su bendruomene ir trumpas poilsis“, – žygio maršrutą dėliojo pašnekovas.
Iš Sėlynės žygeivių kolona judės į Kuosių kaimą( Kamajų sen.). Ten pastatytas atminimo ženklas pagerbti šių apylinkių žuvusius laisvės kovotojus. „ Iš šios atminimo vietos keliausime pro Aukštakalnių gyvenvietę Kamajų kryptimi. Kamajuose aplankysime memorialą, skirtą laisvės kovotojams. Galutinis žygio dalyvių tikslas Kamajų Antano Strazdo gimnazija, kurioje vyks susitikimas su Kamajų miestelio bendruomene, žygio aptarimas, vaišės, meninė programa“, – programos akcentus dėliojo V. Kazlauskas.
Būriai pagalbininkų
Kasmet dviračių žygio dalyviams aktyviai talkininkauja seniūnijos, mokyklų ir kaimų bendruomenės, remia visuomeninės organizacijos, šauliai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-oji kuopa, pažintinių kelionių dviračiais entuziastai. „Taip stiprinama mūsų rajono įvairių kartų žmonių bendrystė, o užsimezgę ryšiai įgalina bendradarbiauti auklėjant jaunimą tapti savo krašto patriotais“, – žygio svarbą apibūdino V. Kazlauskas.
Žygis vertingas ir pažintiniu aspektu. „ Pasinaudodami galimybe organizuoti dviračių žygį „Golgotos keliu“, parengėme ir išleidome kelionės vadovus- informacinius žemėlapius po Rokiškio krašto laisvės kovų vietas, bendradarbiaujame su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru rengiant pažintinius turistinius maršrutus po Rokiškio krašto rezistencinių kovų vietas“, – kalbėjo V. Kazlauskas.
Nepamirštamos akimirkos
Žygeiviai su nostalgija prisimena pernykštį žygį Pandėlio kryptimi. Jis įsiminė ne tik kaip pilietiškumo, visuomeniškumo pavyzdys, bet ir suteikė galimybę išbandyti jėgas sudėtingomis oro sąlygomis. „Pirmą kartą šio dviračių žygio „Golgotos keliu“ istorijoje dalyviai patyrė išbandymą gausiu lietumi. Todėl apsilankymai ir susitikimai su Žiobiškio, Kazliškio, Panemunio bendruomenėmis buvo galimybė ne tik trumpam pasistiprinti ir pasislėpti nuo lietaus, bet ir pajausti šių bendruomenių gyventojų globą ir rūpestį. Pamename, kaip Kazliškio miestelyje mus šiltai pasitiko Kazliškio bendruomenė. Kazliškio seniūnijos bendruomenės kepta kiaušinienė, karšta arbata ir muzikos garsai stiprino žygio dalyvius ir suteikė galimybę bendravimui. Žygyje dalyvavęs italas istorikas Aleksandro Sposato žavėjosi tokiu lietuvių požiūriu į laisvės kovų istoriją“, – pernykščio žygio detales prisiminė V. Kazlauskas.
***
Dviračių žygio „Golgotos keliu. Kamajų kryptis“
ilgis – 25 kilometrai.
Žygio trukmė – 6 valandos.
Siekiant žygio dalyvių saugumo, žygio maršrutas
drieksis vietinės reikšmės keliais.
Žygio dalyvius lydės policijos ir rėmėjų ekipažai.
Iš Kamajų organizuotai visuomeniniu ir rėmėjų
transportu žygeiviai bus parvežti į Rokiškį.