„Iš kartos į kartą“ - įkvėpti praeities Violetos Jasinevičienės veltiniai Rokiškyje (foto) (0)

Visą gegužės mėnesį Rokiškio krašto muziejuje viešėjo vilnos vėlėjos Violetos Jasinevičienės ir jos bičiulės pynimo meistrės Virginijos Sebestinienės paroda „Iš kartos į kartą“. Su tautinių amatų istorija siejama ekspozicija pristatoma jau šeštą kartą. Pirmoji tokia paroda buvo surengta Salų dvare, o po to apkeliavo Lietuvos miestų ir miestelių amatų centrus ir netgi pabuvojo užsienyje, Lenkijoje. Kaip sakė abi parodos autorės: „Parodos sėkmė - visa tai darome, puoselėdamos tai, ką atsinešėm iš praeities. Turime vieną bendrą tikslą – savo amatą ir patirtį perduoti vaikams bei anūkams, kitaip sakant, tai ką išsaugojom, perduoti iš kartos į kartą.“ Nors buvo planuota, kad Rokiškio dvare veltus ir pintus kūrinius bus galima pamatyti iki gegužės 31 d., parodos uždarymas nukeltas į birželio 3 d., 16 valandą.

Paveldėtas polinkis

Rokiškėnė Violeta Jasinevičienė pasidžiaugė, kad velti gaminiai darosi vis populiaresni ir paroda „Iš kartos į kartą“ sulaukė didelio populiarumo. Nors moteris dirba finansų srityje ir save vadina tiksliųjų mokslų atstove, rankdarbių ji neapleidžia nuo pat vaikystės. Veltinius gamino senelis, tačiau Violeta sako jo tai darančio neprisimenanti, tik iš mamos pasakojimų žinanti. Abi močiutės nuolat mezgė, teta audė vilnonius kilimus, rišo šiaudinius sodus, tad tuo užsikrėtė ir maža mergaitė. Violeta pasakoja, kad dar būdama 6-7 metų, sėdo prie audimo staklių ir bandė austi. Išbandyti ir mezgimas, siuvimas, siuvinėjimas, tačiau labiausiai patraukė vilna ir molis, kurie, pasak Violetos, suteikia ramybę.

Su vėlimu susipažino edukaciniuose užsiėmimuose

Vėlimu Violeta užsiima jau daugiau nei dešimtį metų. Pirmoji pažintis įvyko edukacinių užsiėmimų metu. Tautodailininkė sako mėgusi, paskatinta draugės Jūratės, lankytis įvairiuose mokymuose ir ten susipažinusi su tapyba ant drobės ir šilko, keramika, šilko bei kitų natūralių pluoštų dažymu augaliniais dažais. Vėlimas esą iš pradžių atrodęs lyg žaidimas. Bandyta kurti veltas skraistes, sukneles, liemenes, šalius, kepures, skrybėles ir, žinoma, veltinius bei šlepetes. Parodoje „Iš kartos į kartą“ eksponuojami velti gaminiai, susiję su tautos paveldu, todėl čia spalvingų skraisčių nepamatysite. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2019 metais pripažino, kad tautodailininkės Violetos Jasinevičienės pagaminti veltiniai atitinka Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo ir tautinio paveldo produktų sertifikavimo reikalavimus. Išduotas tai patvirtinantis sertifikatas. Kaip sako sertifikuota amatininkė Violeta, dabar jos požiūris į vėlimą darosi profesionalesnis, daugiau ieškoma sąsajų su istorija, ieškoma atitikčių su muziejų eksponatais.

Parodoje - veltiniai, šlepetės, skrybėlės bei nuotraukos

Parodoje Rokiškio krašto muziejuje – gyvai eksponuojami veltiniai, velti šlapiuoju vėlimo būdu. Jie sukurti pagal senąsias vilnos vėlimo tradicijas, naudojant senąją veltinių vėlimo techniką, įrankius, kokie buvo naudojami senelių ir prosenelių. Dėvimi, ant viršaus maunant kaliošus. Čia - ir veltos skrybėlės, puoštos tautinėmis juostomis bei povo plunksnomis – viena iš lietuviško tautinio kostiumo sudedamųjų dalių. Kone didžiausio populiarumo sulaukia baltos vilnos šlepetės, puoštos gintarais bei dekoruotos lininiais siūlais. Tai – mėgstamiausias Violetos gaminys. Parodai išskirtinumo ir savitumo teikia veltų gaminių nuotraukos ant drobės. Šių nuotraukų autorės – fotografės Rima Driskienė ir Giedrė Solovjovienė.

Čia – ir senoviniai pinti gaminiai

Parodoje – ir alytiškės Virginijos Sebestinienės pinti pagal senovines tradicijas krepšiai, kiti gaminiai iš vytelių. Tai - ir pintinėlė raikytai duonai į stalą patiekti (kartais į ją įsidėdavo maisto ir pasiimdavo kelionei), apipintas stiklinis butelis žibalui laikyti, pintinėlė šutintoms bulvėms su lupynomis paduoti į stalą, pintinėlės, skirtos džiovintiems lazdyno riešutams laikyti. Išskirtinai akį traukia pintos, ant pečių nešiojamos kuprinės.  

„Rokiškio Sirena“ pakalbino vieną iš parodos autorių – kraštietę tautodailininkę Violetą Jasinevičienę.

- Galbūt šioje parodoje yra naujų darbų, kurių nerodėte niekam anksčiau?

- Yra nauji dveji vyriški tradiciniai veltiniai, kurių anksčiau parodose nebuvo. Tai - balandžio mėnesio darbas.

- Ar nežadate imtis kažko naujo vėlime iš vilnos – pvz., gaminti skraistes ar skaras iš veltinio?

- Veltų darbų mano prigaminta labai įvairių - nuo pirties kepurių iki suknelių. Skraistės jau buvo – prieš keletą metų. Rankinės, papuošalai – mano jau išbandyta. Darau, kai būna įkvėpimas. Buvau anūkams nuvėlusi pledukus. Tačiau nuolat grįžtu prie tradicinių gaminių, kurie - arčiausiai širdies. Tai – tradicinai veltiniai, baltos vilnos šlepetės, puoštos gintarais, dekoruotos linu. Žmonės, ypač didmiesčiuose ir užsieniečiai, labai palankiai žiūri į tokius gaminius. Baltos spalvos tikrai žmonės nesibaido.

- Kokia buvo pirmoji pažintis su vėlimu iš vilnos? Kaip Jums tada tai atrodė?

- Nuo vaikystės domėjausi rankdarbiais. Susipažinimas su vilna įvyko edukacijos metu. Tada veliančių iš vilnos buvo nedaug ir tas užsiėmimas man atrodė kažkas naujo. Pirmiausia tai buvo įdomi saviraiškos priemonė. Nustebino ir rezultatas, kuris buvo kitoks, nei mezgant.

- Kas šiame užsiėmime labiausiai „užkabino“?

- Prisilietimas prie vilnos man suteikia visišką ramybę, relaksą, nusiraminimą. Vilna ir molis dėl šių savybių mane labiausiai patraukė.

- Kokius dar pomėgius esate išbandžiusi rankdarbių srityje?

- Daugelį rankdarbių esu išbandžiusi. Šiandieną be vilnos vėlimo, nemažai laiko skiriu šilko dažymui augalų atspaudais. Beje, tai taip pat natūralus pluoštas, iš kurio gimsta šaliai, palaidinės, sijonukai.

- Kokią vilną naudojate vėlimui? Ar bet kokia vilna tinka?

- Perku tirolio avių vilną iš Lietuvos ūkininkų. Ji atvežtinė, tačiau Lietuvoje karšiama, apdirbama. Vėlimo rezultatas tikrai labai priklauso nuo to, kokią vilną naudoji. Lietuvoje auginamų avių vilna taip pat naudojama vėlimui, tačiau labai ilgas apdirbimo procesas, todėl perkame jau paruoštą.

- Papasakokite apie kūrybos procesą – kaip gimsta Jūsų kūriniai.

- Manau, visi kūrybiniai darbai turi būti atliekami, esant įkvėpimui. Esu tos nuomonės, kad dirbant su bloga nuotaika, į gaminį galima sudėti blogas emocijas. Dirbu vienkiemyje, gamtos apsuptyje. Tada - geriausias rezultatas. Paprasčiausias gaminys – šlepetės. Jų gamybos procesas trunka apie tris valandas. Būna, pagamini vieno gaminio vieną etapą, tada vėliau - jau kitą. Kalba neina apie didesnius gaminius. Veltinius pagaminti užtrunka iki dviejų dienų, bet ir tai iki džiovinimo. Išdžiovinus, prisiuvami padai. Darbas, kai veliu kažką išskirtinio, pavyzdžiui, suknelę, gali trukti iki savaitės.

- Vėlimas – laisvalaikis, gyvenimo būdas, meditacija ar pragyvenimo šaltinis?

- Teisingai paminėjote - laisvalaikis, meditacija ir netgi gyvenimo būdas, tačiau ne pragyvenimo šaltinis.

- Ar populiarūs tarp žmonių velti vilnos gaminiai?

- Kuo toliau, tuo jie darosi populiaresni. Žmogus, įsigijęs kokybišką gaminį, pajutęs jo gerąsias savybes, vėl pas mus grįžta. Manau, laikui bėgant, žmonės supranta, kad tai - natūralu, sveika.

- Kaip šį pomėgį vertina Jūsų šeima?

- Mūsų visa šeima esame įsitraukę į šį reikalą, dirbame kaip komanda. Vyras irgi velia. Tėvai talkina - padus šlepetėms ar gaminio etiketę prisiuva. Vaikai, atvykę į sodybą, irgi imasi šios veiklos. Tik mažiausias, dviejų metų, anūkas, dar nėra išbandęs vėlimo, o du vyresni jau išbandė. Grįždami iš sodybos, jie vis kokį veltą kūrinėlį parsiveža. Man šeima labai padeda ir skatina.

- Kokias matote perspektyvas toliau kurti?

- Svajonių ir planų tikrai daug. Planuoju šios veiklos tęstinumą. Darbai vyksta sodyboje, kur šiam darbui ypač gera aura. Asociacija ,,Tradicinių amatų studija“, kurią atstovauju, planuoja socialinio verslo kūrimą, kas leistų spręsti mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunimo užimtumo problemas. Tai kol kas svajonės, pamąstymai, todėl apie tai daug kalbėti nenorėčiau. Norėčiau, kad apie rezultatus kalbėtų nuveikti darbai.

- Kur galima įsigyti Jūsų gaminių?

- Gaminiais prekiaujame renginiuose, festivaliuose, mugėse.

Šiek tiek datų

Nuo 2014 metų Violeta Jasinevičienė aktyviai dalyvauja amatininkų ir liaudies meistrų gaminių mugėse, senųjų amatų šventėse, festivaliuose, edukacijose, parodose, demonstruoja senąjį vilnos vėlimo amatą. Nuo 2016 m. ji priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungai. Pirmąją personalinę parodą tautodailininkė surengė 2018 metais. Tai pačiais metais buvo apdovanota Lietuvos Respublikos Seimo nario sidabro ženkleliu „Atkurtai Lietuvai 100“ ir padėka už aktyvumą, veiklumą, praeities tradicijų ir dabarties kūrybišką perteikimą, tradicijų puoselėjimą.

2017-2021 metais Violeta Jasinevičienė dalyvavo liaudies meno konkurso „Aukso vainikas“ regioninėse parodose. 2020-2021 metai kūrėjai buvo gausūs parodomis, senojo vilnos vėlimo amato demonstravimu renginių bei švenčių metu atnešė didelę sėkmę darbų įvertinime. Respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje ,,Aukso vainikas“ 2020 metais V. Jasinevičienė apdovanota specialiuoju diplomu ,,Už tradicines skrybėles“, o 2020 ir 2021 metais - Rokiškio rajono savivaldybės mero padėka už etninės kultūros puoselėjimą, tautodailės tradicijų tęstinumą, ilgametę kūrybinę veiklą, 2022 metais - LR Seimo padėka už kūrybinius pasiekimus ir nuopelnus puoselėjant Lietuvos tautodailę, jos tradicijų išsaugojimą, stiprinimą, sklaidą ir tęstinumą, lietuvių liaudies tradicijų perdavimą jaunajai kartai.