Keturi išskirtiniai R. Kaminsko suolai papuošė parką Prancūzijoje (foto) (0)

Vienas talentingiausių šių dienų drožėjų Rokiškio krašte Romualdas Kaminskas savo originaliais darbais džiugina ne tik Lietuvos gyventojus: gegužės 24-ąją Édouard-André parke (Burže mieste Prancūzijoje) buvo sumontuoti net keturi rokiškėno darbai – ąžuoliniai suolai. Bet – ne šiaip sau suolai, o Užutrakio, Trakų Vokės, Lentvario ir Palangos parkuose esančių dvarų atvaizdais padabinti darbai.

Draugystė prasidėjo prieš 5 metus

Klausant drožėjo pasakojimo apie viešnagę Prancūzijoje paaiškėjo, kad ten R. Kaminskas viešėjo ir darbavosi dar rudenį – spalio mėnesį, tačiau tik dabar atėjo palankus metas jo paliktiems darbams „nutūpti“ į jiems numatytas vietas miestelyje esančiame Édouard André vardo parke.

O kaip apskritai susiėjo R. Kaminsko ir už kelių tūkstančių kilometrų Prancūzijoje esančio parko „keliai“? Pašnekovas prisiminė, kad pirmoji kelionė į minėtą parką buvo dar 2019-aisiais, kai daugybę metų jau bendradarbiaujančios Prancūzijos La Croix-en-Touraine ir Birštono rajono savivaldybės pakvietė jį sukurti vieną iš Lietuvos paveldo ir identiteto atspindžių – koplytstulpį.

O pernai – 2024 m. – drožėjas sakė išgirdęs apie La Croix-en-Touraine savivaldybėje rengiamus „Lietuvos metus“, tad sugalvojo dar ambicingesnį projektą: paruošti keturis ąžuolinius suolus su atlošuose vaizduojamais visais 4 Lietuvos dvarais, kurių parkus įrengė žymusis kraštovaizdžio architektas Édouard André.

Ėjimas su kliūtimis

Nors idėjos buvo itin gražios, visgi patekti į Prancūziją, anot rokiškėno, nebuvo taip paprasta: „Parašiau projektą Lietuvos Kultūros institutui. Kartu parašiau laišką Florence Andrie (Édouard André provaikaitei), kad turiu tokią idėją. Ir, jei atvirai, mano projektas finansavimo nesulaukė, bet Florence tas projektas patiko ir kažkokiu būdu įtraukė mane į bendradarbiavimą su Birštonu. Viskas – labai painu ir gal net ne tiek svarbu. Juk svarbiausia – rezultatas: lietuviškais akcentais papuoštas nuostabus Édouard André parkas, kuriame yra ir miesto merija, ir biblioteka, ir kitos lankytinos vietos“.
Nuvykęs į La Croix-en-Touraine miestelį R. Kaminskas tris savaites dirbo ir gyveno vietinėse šeimose.

Nusistebėjus, kaip įmanoma per tokį trumpą laiką padaryti tokius didelius, kruopščius ir nuostabius darbus, drožėjas neslėpė – dirbo labai daug, o jam labai padėjo Vytautas Kraujalis ir kitas, vietos gyventojas, be atskiro prašymo parūpindavęs trūkstamų ar darbą palengvinančių įrankių.

Anot pašnekovo, darbuotis reikėjo tame pačiame parke, kur suoleliai visai neseniai ir buvo pastatyti. Vyras šyptelėjo, kad visai įdomi patirtis ir pačiam, nes darbo procesą nuolatos stebėjo praeiviai, pakalbindavo meistrą ir net atnešdavo pasmaguriauti kokių nors skanumynų.  

Prancūziško ąžuolo suolai

Kita kliūtis, kuri dar „atėmė“ šiek tiek brangaus darbo laiko, buvo ta, jog nuvykus į vietą drožėjui tris dienas teko laukti medžio rąstų, tinkamų suolams.

R. Kaminskas pagyrė prancūziškus ąžuolus sakydamas, kad nupjauti jie pasižymi itin gražia rožine spalva: „Ryškių skirtumų tarp lietuviško ir prancūziško ąžuolų tikrai nėra. Gal tik atkreipi dėmesį, kad prancūziški daugiau į viršų stiebiasi. Ir spalva labai graži, kai medis tik ką nupjautas – vidus toks rožinis. Paskui saulė ją išblukina – patamsėja, paruduoja ir lieka vaizdas toks pat, kaip bet kurio kito medžio“.

Autoriaus teigimu, užbaigtus darbus apžiūrėję prancūzai negailėjo jam gražių žodžių sakydami, jog tokių meistriškų darbų, kuriuose preciziškai padarytos net ir smulkiausios detalės, tikrai mato retai. Deja, R. Kaminskui neteko dalyvauti savo darbų pristatymo, atidengimo ceremonijoje – atlikęs užduotį rokiškėnas grįžo namo, o gegužę vėl vykti į Prancūziją, paprasčiausia, neturėjo laiko, nes turi „begalybę“ darbo. Visgi drožėjas užsiminė, kad minčių ir pasiūlymų galvoje dar knibžda, tad nereiktų stebėtis, jei po kurio laiko ir vėl jį išvystume besisukiojantį La Croix-en-Touraine gatvėse.

Iš organizatorių vyras sulaukė ceremonijos nuotraukų bei padėkų, o joje dalyvavo garbūs svečiai: buvusi ir dabartinė miesto merės, Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Arnoldas Pranckevičius ir Florence Andre.