Krašto muziejus ir kariai savanoriai pasirašė bendradarbiavimo sutartį (foto +video) (0)

Bendradarbiavimo sutartį pasirašė Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Zabiela. Muziejaus ir karių draugystė – ne formalumas, Kariai istorikams talkina ir puoselėjant ir pačią seniausią miesto, ir Laisvės kovų istoriją. Jie – ne tik minėjimų, švenčių neatsiejama dalis. Bet ir pagalba: tiek saugant archeologinį paveldą, tiek atkuriant Laisvės kovų bunkerius.

Karyba – šio krašto ženklas
Rokiškis yra tas kraštas, kuris pirmasis pasitinka priešą ir paskutinysis jį išlydi. Mūsų kraštas garsus kariais, kovomis už laisvę, jų garbinga istorija. Kaip sakė Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Giedrius Kujelis, jau pati ankstyvoji miesto istorija pažymėta karių pėdsakais. Pirmieji rašytiniai istoriniai šaltiniai mūsų krašte mini kunigaikščių Krošinskių giminę, kuri, kilusi nuo Smolensko, pasižymėjo ištikimybe Lietuvos didžiajai kunigaikštystei. Simboliška, kad rokiškėnai kariai savanoriai prisdėjo ir prie ankstyviausios miesto istorijos išsaugojimo, padėdami rūpintis archeologinės perkasos išsaugojimu.
Caro valdžiai įnirtingai priešinosi ir Krošinskių įpėdiniai – grafai Tyzenhauzai. Jie po Napoleono vėliava kariavo lenkų pulkuose. Sukilimų metu, neoficialiais duomenimis, dvare buvo liejamos patrankos. Laisvės kovos čia buvo ilgos, sunkios ir beatodairiškos. Mūsų krašto kapinės – nuo Panemunio iki Aleksandravėlės, pažymėtos baltais 1919-20 m. karių savanorių kryžiais. Kaip ir kaimyninėje Latvijoje – Subatėje, Sventėje, Červonkoje. Kariai nepamiršta jų kapų: kasmet juos tvarko ir lanko. Tarpukario Lietuvoje kario kelias buvo garbės kelias. Štai ir Rokiškio grafas A. Pšezdzieckis Krašto muziejaus archyvuose rastoje nuotraukoje – Lietuvos kariuomenės mokomojo būrio eilinis.
Ir pokario Laisvės kovos mūsų rajone buvo ilgos, sunkios ir skaudžios. Čia nepamirštas ir Birželio sukilimo didvyrių atminimas, ir sovietų nukankintų Juodupės kankinių, Panevėžio ligoninės gydytojų atminimas. Mūsų kraštas užaugino net du iš aštuonių 1949 m. Vasario 16-osios deklaracijos signatarų – Leonardą Grigonį-Užpalį bei Vytautą Gužą-Kardą. Čia vyko Vaičėnų ir Streikų kovos už laisvę. Čia didvyriškas Obelių šilo mūšis ir kulkų švilpesyje augęs Dianos Glemžaitės-Bulovienės talentas. Čia ir bendrystės saitais ištisas tautas jungusi kova su okupantu: ir mūsų kraštan užsukdavęs sentikių Kazanų šeimos vadovaujamas laisvės kovotojų būrys, ir bendras lietuvių-latvių būrys „Jutis“. Čia ir Tytelių kaimas šalia Kamajų, išsaugojęs didžiulę paslaptį apie čia slėptą legendinio partizanų vado Adolfo Ramanausko dukrelę Auksutę. Čia ir neginkluoto pasipriešinimo dešimtmečių didvyriai – Nijolė Gaškaitė, Petras Plumpa.

Ypatingas karių dėmesys
Obelių Laisvės kovų istorijos muziejuje juntamas ypatingas dėmesys Lietuvos kariuomenei, jai skirta ištisa ekspozicijos salė. Čia sukauptos vertingos kariuomenės istorijos kolekcijos nuolatos pildomos naujausiais unikaliais eksponatais. Kartu su muziejininkais Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios pėstininkų kuopos kariai savanoriai atstatinėjo Obelių šilo bunkerius, buvo surengta įspūdinga šio mūšio inscenizacija.
Šiandieniniai kariai nepamainomi ir šventėse, tokiose kaip riterių turnyras „Roko kalavijas“. Jie matomi ir kasdieniuose darbuose: ne kartą mūsų krašte buvo rengiamos didžiulės karinės pratybos, keliais suko NATO sąjungininkų technika, dangų raižė „Black Hawk“ sraigtasparniai. Kariai savanoriai – gyvas patriotizmo pavyzdys jauniesiems rokiškėnams.
Todėl nenuostabu, kad kalbėdama apie rokiškėnus karius savanorius, Krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė neslėpė: jie yra labai svarbūs muziejaus draugai, talkininkai, bičiuliai. Ši draugystė – ne proginė. Tai nuolatinis bendras darbas saugant, puoselėjant ir ateities kartoms perteikiant rajono istorinį paveldą.
Krašto muziejaus direktorė pasidžiaugė, kad į Obelių Laisvės kovų istorijos muziejaus specialistų gretas įsijungė karė savanorė Ema Valentaitė. Ji šiltų žodžių negailėjo ir 506-osios pėstininkų kuopos vadui kapitonui Sergejui Afanasjevui, už jo aktyvumą, iniciatyvumą puoselėjant rajono istorinį paveldą.
Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Zabiela – istorijos žinovas. Tad Rokiškio muziejų jis ne kartą lankė ir pasidabinęs uniforma, ir incognito. Jis akcentavo, kad Rokiškio krašto istorija, jo paveldas įdomūs ne tik rokiškėnams, bet ir visos Lietuvos kariams. N. Šniokienė akcentavo, kad kariai visuomet laukiami.
Tad bendradarbiavimo sutartis – logiškas bendrystės ryšį patvirtinantis dokumentas. Ir muziejaus direktorės dovana svečiui simboliška: jau retenybe spėjusi tapti knyga apie Laisvės kovas mūsų krašte.